Vaižganto progimnazijoje – konferencija „Žemė – ne tik mano planeta“

Kas aš be medžio, be žolės, be paukščio,

be priėjimo prie žmogaus, be žvilgsnio,

kuris mane sutinka ir išlydi?

J. Marcinkevičius „Prisipažinimas“

Radviliškio Vaižganto progimnazijoje vyko Lietuvos pradinių klasių mokinių gamtamokslinė konferencija „Žemė – ne tik mano planeta“. Šis renginys sukvietė mažuosius gamtos mylėtojus ir tyrinėtojus ne tik iš Radviliškio miesto ir rajono, bet sulaukėme svečių iš Joniškio M. Slančiausko progimnazijos, Kėdainių rajono Akademijos gimnazijos, Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinės mokyklos, Panevėžio rajono Dembavos progimnazijos. Konferencijos tikslas – skatinti vaikus domėtis ir saugoti juos supančią aplinką, gyvąją gamtą.

Radviliškio Vaižganto progimnazijos direktorė N. Krušienė pasveikino susirinkusius dalyvius ir svečius. Ji pasidžiaugė, kad vis daugiau mokinių jungiasi į gamtai neabejingų žmonių būrį, kad noriai atlieka gamtosauginius darbus, kad pagal galimybes geba atlikti tyrimus, juos apibendrinti, jog mokytojai myli gamtą, geba tai įskiepyti savo mokiniams.

Konferencijos metu pranešimus apie miškus ir jo turtus skaitė Radviliškio progimnazijos mokytoja ekspertė Teresė Augulienė. Savo sukauptomis žiniomis apie nepakartojamą miškų naudą žmogui pasidalijo Radviliškio miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Egidijus Barčkus.

Savo spinduliuojančia energija visus mokinukus suklusti privertė viešosios įstaigos „Lututė“ leidyklos direktorė, žurnalo vaikams apie gamtą „Lututė“ redaktorė ir Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus edukacinio skyriaus vedėja Lina Marmaitė. „Džiaugiuosi ne tik būdamas gamtoje, bet ir savo širdelėje jausdamas gamtą“, – pristatydama savo pranešimą visus konferencijos dalyvius sustoti, susikibti rankelėmis ir taip keliauti pažinti mūsų Žemės pakvietė Lina. Vaikams įdomu buvo sužinoti, ką gi vis dėlto labiausiai mėgsta kramsnoti ežiukas, kas pameta ragus, ar pavojingi mums yra vilkai… Dar daug ko vaikai norėjo sužinoti, paklausti…

Išklausę pranešimų salėje, mažieji kartu su savo mokytojomis skubėjo į klases, kuriose jų toliau laukė darbas. Darbas vyko keturiose sekcijose: „Mažieji tyrėjai“, „Vandens lašiukai“, „Gamtos bičiuliai“, „Saulės zuikučiai“. Čia vaikai pristatė net 39 pranešimus. Pranešimai buvo įdomūs, išsamūs, gvildenantys aktualias problemas. Buvo kalbama apie paukščius ir apie gyvūnus, apie medžius ir apie žolinius augalus… Mokėmės, kaip reikia teisingai rūšiuoti šiukšles. Dalijomės patirtimi ir mokėme vieni kitus daryti įvairius eksperimentus, daug įdomių dalykų sužinojome apie Kalifornijos sliekus. Išgirdome, kad medžiai gali būti ir „donorai“, ir „vampyrai“. O kaip visi nustebo, kai į klasę save pristatyti atitipeno ir pats tikriausias ežiukas.

Sugrįžę po darbų sekcijose vaikai jautėsi žvalūs ir laimingi. Kiekvienos sekcijos vadovas pristatė veiklą grupėje, o grupės nariai ant mažų rankyčių rašė mintis ir jomis papuošė Žemę.

Vaikų geri darbai ir norai neliko nepastebėti. Visų vaikų ir juos ruošusių mokytojų laukė puikios dovanos iš Radviliškio miškų urėdijos vyriausiojo miškininko Egidijaus Barčkaus rankų.

Visi buvo apdovanoti ir laimingi. Dovanos laukė ir Žemė. Visi kartu skubėjome į lauką ir dovanojome Žemei ąžuoliuką.

„Daug kas gali išsaugoti gamtą, bet ją apgins tik meilė. Gamta išliks sveika tik tuo atveju, jeigu žmogus nors truputį pamils ją vien todėl, kad ji nuostabi.“ (Žanas Dorstas).

Ingrida Kasperavičiūtė, Radviliškio Vaižganto progimnazijos pradinių klasių mokytoja

Vaikų dovana Žemei – pasodintas ąžuoliukas.