Valdžia užkūrė pirtį „auksinėms“ pirtims

Aušra LAURINKIENĖ

Nors pirtys nuo seno buvo neatsiejama lietuvių kasdienybės dalimi, tačiau pastaruoju metu viešosios pirtelės rajone praranda populiarumą. Suskaičiuota, kad per pastaruosius trejus metus Radviliškio mieste ir rajone veikiančiose devyniose pirtyse apsilankyta tik kiek daugiau nei 30 tūkstančių kartų, o savivaldybės „kišenę“ ši gyventojams teikiama paslauga patuštino net 130 tūkstančių eurų.

„Pirtys kūrenamos, žmonės jose lankosi nenoriai, o savivaldybė patiria nuostolį. Tai tampa nebe būtinybe, o pramoga. Būtina spręsti šią problemą“, – savivaldybėje praėjusį antradienį surengtame susitikime kalbėjo rajono vadovas Antanas Čepononis. Svarstyta, kad kai kurias „auksinėmis“ tapusias pirtis rajone reikėtų visai uždaryti, o kitose, jeigu pritars rajono Taryba, ne tik kelti įkainius, bet ir trumpinti darbo laiką.

Siūloma uždaryti Grinkiškio ir Skėmių seniūnijų pirtis

Kad būtina kažko imtis, pritaria ir patys seniūnijų atstovai. Štai Grinkiškio seniūnė Giedrė Bložienė neslepia, kad per trejus metus į miestelyje veikiančią pirtį žmonės užsuko vos 134 kartus: „Laikai išties pasikeitė. Nebeturime pirties poreikio. Tikrai pritarčiau pirties uždarymui, nes žmonės turi įsirengę pirtis namuose, turi karštą vandenį ir visus patogumus. Jeigu labai reikės, kažkam galėsime suteikti būtiną paslaugą, tačiau nemanau, kad pirtelę reikėtų kaitinti savaitgaliais. Jei kas labai norės, galės pasikaitinti Baisogalos pirtyje“.

Grinkiškio seniūnijos pirtis – viena iš nuostolingiausių. Pagal oficialius duomenis, per trejus metus surinkta vos 273 eurai pajamų, o išlaidos per tą laiką siekė beveik 14 tūkstančių eurų. „Pirtininko etatas, kitos išlaidos, tenkančios pirties išlaikymui…“ – šokiruojančius skaičius bandė pateisinti seniūnė.

Panaši situacija – ir Skėmių seniūnijos pirtyje, kurioje per trejus metus apsilankyta vos 276 kartus. „Galima suskaičiuoti, kad per savaitgalį čia vidutiniškai apsilanko vos 1,7 žmogaus. Ir tokiai pirčiai išlaikyti per trejus metus mes skyrėme beveik 12 tūkstančių eurų. Tiesiog nėra logikos“, – piktinosi rajono vadovas. Jo teigimu, Skėmių seniūnijos pirtį taip pat reikėtų uždaryti.

„Už pramogą galima susimokėti ir daugiau“

Populiariausia tarp seniūnijų – Aukštelkų pirtelė. Čia per trejus metus apsilankyta beveik septynis tūkstančius kartų, tačiau rajono valdžios nedžiugina kiti skaičiai. Skaičiuojama, kad vieno žmogaus apsilankymas Aukštelkų pirtelėje savivaldybei atsieina apie puspenkto euro.

„Žmogus už pirtį susimoka 2,50 euro, o mes sumokame net puspenkto, kad jis ten lankosi“, – situacijos absurdiškumu stebėjosi Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė.

Aukštelkų pirtis per trejus metus surinko 11 tūkstančių 277 eurus, tačiau patyrė išlaidų, kurių bendra suma siekia net 43 111 eurų.

„Čia – ir kūriko etatas, ir puse etato dirba valytoja, kuri dirba ir kitus tvarkymo darbus“, – situaciją aiškina Aukštelkų seniūnė Alma Kubilinskienė. Jos teigimu, išlaidas gerokai padidino ir remontas, kurį buvo būtina atlikti po gaisro: „Turime ir naujus baldus, susitvarkėme pagal būtinybę. Pas mus atvyksta daug miestiečių – ir iš Radviliškio, ir iš Šiaulių. Žmonės atvažiuoja net iš Šiaulėnų, nes turime puikią garo pirtį. Jeigu ji būtų elektrinė – žinoma, niekas nevažiuotų, tačiau garsas apie mūsų gerą garą – plačiai paplitęs“.

Nepaisant to, seniūnė pripažįsta, kad vos 2,50 euro siekiantis mokestis už apsilankymą pirtyje – kone juokingas. „Jeigu žmonės sugeba atvažiuoti iš tolimiausių kampelių, vadinasi, tai nebe būtinybė, bet pramoga. O už pramogą galima susimokėti ir daugiau“, – įsitikinusi seniūnė.

Aukštelkų pirtyje, anot A. Kubilinskienės, nuolat lankosi vos keturios vietinės moterys, o dar šešios atvyksta iš Radviliškio: „Tai nuolatinės lankytojos, kurios eina į pirtį penktadieniais. Neįgalieji ir socialiai remtini asmenys dar naudojasi ir taikoma lengvata. Savaitgaliais kartais ir sausakimša būna, nors vidurkis siekia apie 45 žmones per savaitgalį“.

Kad apsilankymas tokioje pirtyje, kuri patuština ir savivaldybės „kišenę“, daugeliui yra pramoga, galima lengvai suprasti vos išgirdus, kad čia vyrai ir alutį pagurkšnoja, ir į greta esančią kūdrą įšoka.

„Teikti pramogų paslaugą tokiems lankytojams – tai ne savivaldybės funkcija. Juk tam skiriami visų mūsų rajono gyventojų pinigai. Atsiranda nelygybė ir neteisybė. Tarkime, Sidabrave visai nėra pirties, o ką tiems žmonėms galvoti? Kodėl iš jų pinigų turime padengti kai kurių, galima pavadinti, turtingųjų, linksmybes? Neslėpkime, kad į pirtelę kartais lankytojai atrieda ir naujais džipais. Ar tai tokia yra šios pirties funkcija, kurią remia savivaldybės biudžetas?“ – pastabų netrūko meras A. Čepononis.

Mero nuomonei pritarė ir seniūnė, todėl nuo gegužės 1 dienos siūloma Aukštelkuose pirties malonumus palikti tik kartą, o nebe du kartus per savaitę. O jau birželį rajono Taryba turėtų svarstyti ir dėl didesnių įkainių pirties lankytojams.

Kunigiškių dušas – bendruomenei, o pirtis Šaukote – kas antrą šeštadienį

Daug klausimų iš rajono valdžios atstovų susitikime sulaukė ir Šaukoto seniūnas Albinas Augustis. Suskaičiuota, kad čia nuo 1998 metų veikiančioje pirtyje ir 2007 metais Kunigiškiuose įrengtame duše per trejus metus apsilankyta vos 1991 kartą. „Žiūrėkime, ką turime: pajamų gauta 3989 eurai, o išlaidos siekia daugiau nei 20 tūkstančių eurų. Savivaldybei tai kainavo beveik 16 tūkstančių 400 eurų. Vien už dušo aptarnavimą išlaidos siekia beveik 10 tūkstančių eurų. Ar ten tikrai reikia to dušo?“ – teiravosi rajono vicemeras Kazimieras Augulis.

Apie tai, ar dušo paslauga reikalinga, jau svarstė ir pats seniūnas. Jo teigimu, dušo Kunigiškiuose jau kaip ir nebereikėtų: „Įrengėme dušą, nes buvo daug asocialių šeimų. Norėjome jas apiprausti. Vieni išmirė, kiti išsikėlė – ir poreikio nebeliko“.

A. Augustis sako, kad šiandien už apsilankymą Šaukoto elektrinėje pirtelėje reikia mokėti 2,5 euro, o už išsimaudymą duše Kunigiškiuose – 1,5 euro. „Poreikis sumenko apie trisdešimt procentų. To dušo mums nebereikia, galėtume jį perleisti bendruomenei, o pirties darbo laiką galėtume koreguoti. Tarkime, ji galėtų veiktų kas antrą šeštadienį“, – siūlė seniūnas.

Pociūnuose ir Šiaulėnuose pirteles užkurti siūloma kartą per mėnesį

Nuošalyje neliko ir Pakalniškių seniūnijos Pociūnų pirtelė. Suskaičiuota, kad malkomis kūrenama pirtis per trejus metus sulaukė 1075 lankytojų, o savivaldybės „kišenę“ patuštino daugiau nei 8 tūkstančiais eurų.

Seniūnas Kęstutis Ulinskas sako matantis keletą išeičių – retinti paslaugų dažnį ir didinti įkainius: „Dažniausiai į pirtį ateina nuolatiniai lankytojai – senyvo amžiaus Smilgių, Perekšlių gyventojai. Vyresni yra pripratę prie pirties, o jaunimui to ne itin reikia“.

Rajono valdžia siūlo, kad jau gegužės mėnesio Pociūnų pirtis veiktų tik vieną kartą per mėnesį, tarkime, paskutinį mėnesio penktadienį ar šeštadienį. „Tai – derybų klausimas, tačiau paslaugą reikia stiprokai suretinti“, – siūlė meras A. Čepononis.

Kartą per mėnesį pirtelę siūloma užkurti ir Šiaulėnuose, nes čia per trejus metus apsilankyta vos 789 kartus (vidutiniškai 5 žmonės per savaitgalį, – autorės pastaba). Seniūnijos atstovės teigimu, dabar pirtis kuriama dukart per mėnesį, o nuolat lankosi tie patys žmonės. Pasirodo, čia pirtelė ryškiausiai atlieka savo funkciją – vietos socialinė darbuotoja, dirbanti su rizikos šeimomis, prispaudė tokių šeimų narius lankytis pirtyje.

Rajono valdžios teigimu, nors lankytojų čia ir nėra daug, ši pirtis yra būtina, nes atlieka savo funkciją. Čia galima tik retinti teikiamos paslaugos dažnį, kad būtų sumažintos išlaidos, kurios per pastaruosius trejus metus pasiekė daugiau nei 9 tūkstančių eurų sumą.

A. Čepononis: „Pramogoms ir poilsiui – pirtys Radviliškio baseine“

Panaši situacija – ir Baisogaloje bei Šeduvoje. Tiesa, Baisogalos pirtis – Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos, o Šeduvos pirtis – bendrovės „Saulės kometa“ rankose. Tačiau ir čia lankytojų ne per daugiausiai. Per trejus metus į Baisogalos pirtelę užsuko 1638 lankytojai, o Šeduvos pirtyje apsilankė 2563 žmonės.

Radviliškio krašto žmonių su negalia sąjungos atstovės teigimu, pirtis Baisogaloje malkomis kūrenama kartą per savaitę, penktadieniais, o vasarą – kas antrą savaitgalį. Dažniausiai pirties duris praveria pagyvenę žmonės.

Šeduvoje pirtis kūrenama net aštuonis kartus per mėnesį. Čia po pusę etato dirba ir du darbuotojai. „Kalbant apie Baisogalą, savivaldybės skirta kompensacija siekia daugiau nei 13 tūkstančių eurų, o Šeduvai – daugiau nei 19 tūkstančių eurų. Tai irgi nėra džiuginantys skaičiai. Darbo laiką reikia retinti. Pavyzdžiui, Šeduvoje pirtį būtų galima kurti tik šeštadieniais, čia iki pietų lankytųsi moterys, o po pietų – vyrai. Čia juk ne Palanga, kur žmonės važiuoja pramogauti. Tai padaryti bus galima Radviliškio baseine, kuriame duris atvers įvairiausios pramogoms ir poilsiui skirtos pirtys“, – pabrėžė meras A. Čepononis.

Siūlo branginti miesto pirties įkainius

Kol kas geriausia situacija – bendrovės „Radviliškio šiluma“ prižiūrimoje Radviliškio miesto pirtyje, kurioje per pastaruosius trejus metus apsilankė 14 tūkstančių 790 lankytojų. Skaičiuojama, kad savivaldybei žmogaus apsilankymas Radviliškio miesto pirtyje kainuoja mažiausiai – vos 0,73 euro. „Nežymiai pakėlus įkainius, ir čia situacija būtų išspręsta“, – pabrėžė vicemeras K. Augulis.

Vertindamas pirties darbą, bendrovės „Radviliškio šiluma“ vadovas Pranas Mickaitis pastebėjo, kad lankomumas visgi yra sumažėjęs: „Jeigu seniau sulaukdavome 7 tūkstančių lankytojų per metus, tai dabar šis skaičius siekia vos 4 tūkstančius. Skaičiuojama, kad per savaitgalį, kiekvieną penktadienį ir šeštadienį, į pirtį mieste užsuka nuo 80 iki 100 žmonių. Norėtume sumažinti elektros išlaidas, mažinti darbo užmokestį ir palikti tik vieną pirties darbo dieną, tačiau per dieną viso šimto lankytojų nespėsime priimti“.

Elektrinėje Radviliškio miesto pirtyje vienu metu gali kaitintis apie 10-12 žmonių. Pirties šeimininkai pabrėžia, kad didžiausią lankytojų dalį sudaro pagyvenę žmonės – tie, kuriems jau sunku namuose įlipti į vonią. „Žinoma, sulaukiame ir sveikų lankytojų, kurie tikrai galėtų sumokėti ir didesnį įkainį“, – sakė P. Mickaitis.

Atsižvelgiant į šias pastabas, rajono valdžia siūlo palikti tą patį miesto pirties darbo laiką, tačiau birželį Taryba turėtų peržiūrėti pirties paslaugų įkainius. Šiandien apsilankymas miesto pirtyje kainuoja 3 eurus, o vaikams iki 12 metų, neįgaliesiems ir kitiems socialiai remtiniems asmenims pirties malonumai kainuoja 2 eurus.