Velykiniai vaikų džiaugsmai: rankdarbiai, skanėstai ir žaidimai

Velykos – tai viena iš seniausių lietuvių tradicinių švenčių, kuri buvo bene labiausiai laukiama jaunimo ir vaikų. Deja, situacija pastaruoju metu pasikeitė, vaikai mieliau laiką leidžia prie kompiuterio ar televizoriaus, o vietoje tradicinių patiekalų renkasi šokoladinius kiaušinius. Apie tai, kaip vaikus sudominti Velykomis, kalbamės su Alisa Norkuviene, VšĮ „Kretingos maistas“, tiekiančios maistą Lietuvos ugdymo įstaigoms, vadove.

Velykos – burtų ir pasakų laikas

Etnologai prisimena, kad Velykos vaikams buvo ypatingai laukiamas žaidimų, skanėstų ir įvairių pramogų laikas, kuris reikšdavo šaltų ir tamsių žiemos vakarų pabaigą ir artėjančios vasaros dvelksmą. Tėvai ar seneliai su vaikais šiai šventei ruošdavosi visą savaitę. Jie eidavo parsinešti sulos, skindavo ir rinkdavo įvairias žoleles, juodalksnio ar ąžuolo žieves, kurias naudodavo margučių dažymui. Rinkdavo samanas ir pirmąsias pavasarines gėles, naudojamas stalo puošimui.

„Vaikučiai stengdavosi kuo gražiau nudažyti margučius, pasiruošti lizdelius, kuriuose Velykų rytą rasdavo Velykų bobutės paliktus margučius, džiovintų vaisių, uogų ar kitų skanėstų. Buvo įprasta, kad vaikai puošdavo ir šventinį stalą, Velykų medį su 9 ar 12 margučių, turėjusių atnešti laimę namams. Vaikai padėdavo tėvams gaminti šventinius patiekalus, o tėvai vaikams sekdavo pasakas apie Velykų bobutę, bundančią gamtą“, – apie senąsias tradicijas pasakojo „Kretingos maisto“ vadovė.

Deja, šiandieną šios tradicijos gyvos retoje šeimoje. Tėvai šventei dažniausiai pasiruošti gali skirti tik paskutinę dieną, o vaikai tradicinių puošybos būdų yra mokomi tik mokykloje ar darželyje. Taip pamirštama, kad Velykos – šeimos šventė ir jai ruoštis turi visa šeima kartu.

Leiskite vaikams kurti

„Kretingos maisto“ vadovė tiki, kad nepaisant pasikeitusio gyvenimo būdo, tėvai šioms šventėms turėtų ruoštis kartu su vaikais, o norint juos sudominti, užtenka rodyti pavyzdį ir kviesti juos prisidėti.

„Vaikai noriai padės tėvams, jei matys, kad jiems pasiruošimas Velykoms kelia ne papildomų rūpesčių ir stresą, o malonius jausmus. Pakvieskite vaikus kartu kurti, papasakokite apie senąsias tradicijas ir leiskite pasitelkti fantaziją“, – patarė A. Norkuvienė.

Vaikai mėgsta eksperimentuoti ir ieškoti naujų kiaušinio marginimo, stalo papuošimo būdų. Specialistai pataria paskatinti vaikus įgyvendinti įvairias kilusias netradicines idėjas. Taip visiems bus ne tik smagiau ir įdomiau ruoštis šventėms, bet bus kuriamos ir šeimos tradicijos.

Tradicijos pagal vaikus

Etnologų teigimu, ant tradicinio Velykų stalo puikuodavosi ne tik margučiai, bet ir kepta kiaulės galva, virtas kumpis arba karka, bulvių plokštainis, šaltiena ir būtinai – Velykų boba. Mitybos specialistė A. Norkuvienė teigia, kad šie patiekalai nebetinkami 21 amžiaus žmogui ir nenuostabu, kad vaikai vietoj jų renkasi įvairius saldėsius.

„Šiandien mes valgome įvairesnį maistą ir turime didesnį jo pasirinkimą, nei mūsų protėviai, kurie Velykas švęsdavo po septynių savaičių griežto pasninko. Ne kiekvienoje šeimoje ta proga vis dar vartojami riebūs, tradiciniai patiekalai. Planuojant šventinį Velykų stalą, vertėtų pasitarti su visais šeimos nariais nuo vyriausio iki mažiausio ir įsiklausyti į jų pageidavimus bei pasiūlymus. Taip būtų išlaikomos ne vien tik senosios tradicijos, bet ir sukuriamos tik tos šeimos tradicijos, perduodamos iš kartos į kartą“, – patarė „Kretingos maistas“ vadovė.

Tradiciniais neturėtų tapti ir mažylių itin mėgstami šokoladiniai kiaušiniai ar kiti saldumynai. Vietoj jų, tėvams patariama pasirūpinti, kad vaikai ant šventinio stalo rastų įvairių šviežių ar džiovintų vaisių, namuose ruoštų kepinių. Norint vaikus paskatinti valgyti sveiką maistą, tereikia juos pačius pasikviesti padėti gaminti ar papuošti maistą.

„Vaikai ne tik gali patys pasigaminti įvairias salotas, padėti tėvams, bet ir žolelėmis ar daržovėmis papuošti patiekalus. Ne paslaptis, kad kiekvienam savo rankomis ruoštas maistas yra skanesnis ir mielesnis“, – šypsodamasi pasakojo A. Norkuvienė.

Nesėdėkite tik prie stalo

Pasak tradicijų žinovų, per Velykas šeima ir susirinkę svečiai retai užsibūdavo prie šventinio stalo.

„Velykos prasidėdavo ankstyvą rytą mišiomis, po kurių būdavo šventinamas maistas. Grįžus namo, po šventinių pietų, prasidėdavo linksmybės. Vaikai bėgdavo į kiemą ridenti margučių, žaisti gaudynių, suptis ir užsiimti įvairiais burtais. Tėvai aplankydavo kaimynus, eidavo pasivaikščioti ir atlikti įvairių Velykų ritualų“, – pasakojo A. Norkuvienė.

„Kretingos maisto“ vadovė tikina, kad įvairūs velykiniai žaidimai naudingi ne tik vaikams. Ridendami margučius, žaisdami kitus šventinius žaidimus su vaikais, ne tik linksmai praleisite laiką su atžalomis, bet ir bus lengviau laikytis saiko ir nepersivalgyti.

Vienas iš populiariausių velykinių žaidimų Lietuvoje, kurį žaisdavo visa šeima, yra margučių ridenimas specialiu loveliu. Jį laimi toliausiai nuridenęs ar daugiausiai kitų žaidėjų margučių numušęs žaidėjas.

Susirinkus didesniam būriui, galima surengti komandų lenktynes, kurių nariai turi kuo greičiau pernešti margučius iš vieno krepšelio į kitą, naudodamiesi šaukštu. Laimi greičiausiai ir daugiausiai sveikų margučių pernešusi komanda.

A. Norkuvienė ragina visas šeimas atgaivinti senąsias Velykų tradicijas, puoselėti vaikų sampratą, ugdyti jų kūrybiškumą, tuo pat metu vaikus mokyti sveikos mitybos bei kurti šeimą vienijančias tradicijas.