Vėriškių keksiukų fėjos neketina nuleisti rankų
Aušra LAURINKIENĖ
Radviliškio rajono Vėriškių kaimą jau daugelį metų slegia nedarbas, didelis asocialių šeimų ir jose gyvenančių vaikų skaičius, tačiau rankas nuleidžia ne visi. Vienos iš tokių – Vėriškių bendruomenės narės Birutė Mickaitienė ir Inga Juodienė, prieš trejus metus čia užsimojusios skatinti savanorišką bendruomenės narių veiklą, didinti finansinį jų savarankiškumą ir įkurti Vėriškių kepyklėlę.
„Mes sergame keksiukų liga, kuri, greičiausiai, nepagydoma“, – dėliodama šaukštu tešlą į keksiukų formeles juokiasi B. Mickaitienė. Prieš šventes moterys sako vos spėjančios suktis – apleidžia ir namus, ir vyrus, ir kitas pareigas.
„Nors ir pavargstame, širdys – džiaugiasi, – kaisdama kavą šypteli I. Juodienė. – Žinoma, ne viskas taip gražu, kaip norėtųsi, tačiau planai ir užmojai – dar dideli“. Prabėga vos keliasdešimt minučių ir jau ragaujame neapsakomo skonio burnoje tirpstančius keksiukus. Būtent apie juos ir Vėriškių bendruomenės namuose įkurtą kepyklėlę, kurioje smagiai laiką leidžia ir vaikai, kalbamės su bendramintėmis, niekuomet nestokojančiomis energijos.
Uždarbis kišenių nepapildo
Šios dvi moterys – tikrų tikriausia Vėriškių bendruomenės siela. Abi atsiraitoja rankoves ir kepa, kuria konditerijos šedevrus.
„Nesame profesionalės, tačiau sulaukiame daug pagyrų. Pirmaisiais metais mūsų kepiniai keliavo visur kartu su mumis. Vežėme, raginome ragauti, o jeigu patinka skonis – pareklamuoti draugams ir pažįstamiems, kad tik sulauktume kuo daugiau užsakymų“, – prasitaria Birutė Mickaitienė, apdovanota už ryžtą neatlygintinai rūpintis Vėriškių bendruomenės kasdiena ir šventėmis, jaunimo užimtumu ir socialinių problemų sprendimu, už tai, kad nuolat atveria atjautos kupiną širdį ir savanoriškai įsilieja į „Maisto banko“ ir Vaikų dienos centro vykdomą veiklą.
Dabar Vėriškių kepyklėlę jau žino daugelis – bendruomenės nariai gardumynais prekiauja per įvairias rajono šventes.
„Surinktas lėšas, lyg maži vaikai saldainius, dalijame į tris dalis. Pirmoji – pabarstukams, krepšeliams ir produktams, antroji – mokesčiams už elektrą ir vandenį, o trečioji dalis lyg ir lieka mums. Tačiau tie pinigai mūsų piniginių ir kišenių nepasiekia. Štai, paskutinį kartą visus pinigėlius skyrėme šiam grožiui sukurti“, – rodydama gražų gėlyną Vėriškių bendruomenės namų kieme pasakoja B. Mickaitienė.
Svajonę padeda įgyvendinti ir vyrai
Šiandien Vėriškių kepyklėlėje – didžiuliai plieno stalai, kildinimo spinta, kepimo krosnis, du didžiuliai šaldytuvai, galingas plakiklis, tačiau vos tik gimus idėjai čia įkurti panašią erdvę, prireikė ne tik energijos, bet ir finansavimo šaltinio.
I. Juodienė ir B. Mickaitienė neslepia ilgai ieškojusios projekto, kuris atitiktų jų sumanymą ir padėtų svajonę paversti realybe.
„Rašydamos projektą pabrėžėme, kad jo tikslas – įrengiant maisto gaminimo cechą bendruomenės patalpose, skatinti savanorišką bendruomenės narių veiklą, ugdyti bendruomeniškumo dvasią tarp jaunimo ir didinti bendruomenės finansinį savarankiškumą“, – pasakoja I. Juodienė, dar paauglystėje svajojusi įgyti virėjos ar konditerės specialybę. Tačiau tuo metu Jonavoje, kurioje ji gyveno su tėvais, neatsirado nė vienos kavinės ar restorano, galėjusio parašyti rekomendaciją, kad tuomet aštuntokė Inga galėtų stoti mokytis į Kauną.
„Taip ir nutrūko svajonė. Tapau socialine darbuotoja, mokytoja, bet visuomet širdyje puoselėjau meilę maisto ruošimui“, – šypteli svajonę pagaliau ranka pasiekianti moteris, ne taip seniai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje akcijoje „Geriausio socialinio darbuotojo rinkimai“ kartu su kitais penkiais geriausiais šalies socialiniais darbuotojais apdovanota „Gerumo žvaigžde“.
Kai moterys projektui įgyvendinti gavo apie 25 tūkstančius litų, pirmiausia susiremontavo patalpas, įsigijo reikiamos įrangos ir… toliau tuština vyrų kišenes. „Pavyzdžiui, vien čiaupas kainuoja apie tūkstantį eurų. Specialus, kad būtų patogu plauti skardas. Kepimo krosnis – nemaža, vienu metu galime iškepti apie kelis šimtus keksiukų. Tačiau visko dar reikia. Viešpatėliau, kiek dar turime norų! Jeigu ne mūsų auksiniai vyrai, tai nežinau, kas būtų, – juokiasi B. Mickaitienė. – Jie kantriai mus palaiko, remia ir finansiškai. Štai plakiklis, kurio taip reikėjo, – jų abiejų dovana. Kai būna pats darbymetis, tarkime, prieš šventes, jie pietų namuose neranda. Jau žino, kad geriau atvažiuoti į Vėriškius, kur išvirėme kokios sriubos, ir tyliai, be priekaištų, papietauti“.
Organizuoja pamokėles vaikams ir jaunimui
Nors B. Mickaitienė Vėriškiuose turi nuosavą parduotuvę, kurioje taip pat reikia prižiūrėti tvarką, o I. Juodienė pastaruoju metu įnirtingai rengėsi magistrinio darbo gynimui, jos abi neapleidžia ir kepyklėlės.
Kaip žadėjo rašydamos projektą, Inga ir Birutė organizuoja pamokėles vaikams ir jaunimui, kurių metu jie mokomi kepti duoną, sausainius, bandeles ir kitus kepinius.
„Dažniausiai kepame keksiukus, juk tai – maži šedevrai. Kad matytumėte, kaip žvilga vaikų akys, kai keksiukus galima puošti kaip tik panorėjus – įvairiausiais kremais ar pabarstukais. Po jų pamokėlių net grindys būna spalvotos“, – juokiasi B. Mickaitienė.
Žinoma, šios dvi moterys – ne vienintelės, įsitraukusios į Vėriškių kepyklėlės puoselėjimą. Joms padeda apie keturiolika aktyvių Vėriškių bendruomenės narių. „Važiuojame į parodas, į šventes. O kiek darbo yra tuos keksiukus ir kitus kepinius supakuoti… Dirbame visos ir džiaugiamės, kad veiklos netrūksta. Be abejonės, jos galėtų būti ir dar daugiau“, – pasakoja I. Juodienė.
Moterys neslepia, kad šiuo metu užsakymų sulaukia nelabai daug. Nors yra raginimų produkciją vežti į šalies sostinę, kaimo aktyvistės sako to daryti dar nedrįstančios – neramina ir transporto klausimai.
„Jeigu keksiukai paprasti, tai kainą galima skaičiuoti ir už kilogramą. Tarkime, toks kiekis gali kainuoti apie keturis eurus. Tačiau kremais ir gėlėmis papuošto vieno keksiuko kaina gali siekti ir eurą. Kepame ir tortus, kurio kilogramas kainuoja apie dešimt eurų. Turime ir nuolatinių klientų, tačiau ne tiek, kiek norėtųsi. Į Šiaulius jau nėra kur plėstis, nes ten kepėjų tiek, kad niekas nespėja suvalgyti. Panevėžyje – panaši situacija. Dabar galvojame apie tai, kad mūsų bendruomenės veiklą reikėtų labiau reklamuoti socialiniame tinkle „Facebook“, nes reklamos iš lūpų į lūpas – negana“, – sako I. Juodienė.
Norite išsikepti keksiukų?
Ragaudami čia pat iškeptus keksiukus, netrunkame paprašyti ir recepto. „Žinokite, receptų ieškojome labai ilgai. Esame išbandę visus – ir iš žurnalų, kuriuos pirkome kaip išprotėjusios, ir iš interneto platybių, ir iš televizijos laidų. Pagaliau atradome tokį receptą, pagal kurį iškepti keksiukai net ir pabuvę dieną nepakeičia skonio, nesukietėja, išlieka purūs ir tirpstantys burnoje. Kepame ne tik keksiukus, todėl eksperimentuojame ir su meduoliais, tortais, bandelėmis“, – šypteli B. Mickaitienė.
Nors gerų receptų atskleisti niekas nenori, savaitraščio „Radviliškio naujienos“ skaitytojai šiandien turi puikią progą išbandyti keletą iš jų ir išsikepti nuostabiųjų keksiukų. Pirmieji tikriausiai labai patiks vyrams. Moterys juokiasi, kad keksiukų su kumpiu ir sūriu nuolat prašo jų vyrai, nes gardėsiai labai tinka prie alaus. O antrieji – purūs grietinėlės keksiukai, neabejotinai sužavės visus be išimties.
Keksiukai su kumpiu ir sūriu
Reikės:
450-500 g miltų,
2 arbatinių šaukštelių kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
1 šaukšto maltos saldžiosios paprikos,
100 g tarkuoto fermentinio sūrio,
100 g rūkyto kumpio,
2 kiaušinių,
200 ml pieno,
75 ml aliejaus.
Papuošimui:
50 g tarkuoto fermentinio sūrio,
2 arbatinių šaukštelių sezamo.
Gaminimas:
Miltus išsijoti, įmaišyti druską, paprikos miltelius. Suberti tarkuotą sūrį ir kumpio gabaliukus. Kitame inde išmaišyti kiaušinius, aliejų, pieną.
Skystus produktus supilti ant sausų ir viską gerai išmaišyti. Tešlą paskirstyti į formeles, pabarstyti tarkuotu sūriu, sezamu.
Kepti 200 laipsnių temperatūros orkaitėje apie 20 minučių.
Tinka prie trintos sriubos, sultinio. Galima patiekti su tepamu varškės sūriu.
Skanaus!
Purūs grietinėlės keksiukai
Reikės:
5 didelių su kaupu šaukštų sijotų miltų,
1 arbatinio šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
vanilės,
200 ml 35 proc. riebumo grietinėlės,
2 L dydžio kiaušinių,
5 didelių šaukštų cukraus.
Gaminimas:
Kiaušinius labai gerai išplakame su cukrumi (iki baltos purios masės). Grietinėlę išplakame iki standumo į ją įmaišome kiaušinių masę. Į masę atsargiai įmaišome miltus su kepimo milteliais ir vanile.
Kepame 160-170 laipsnių temperatūroje, kol gražiai pagels (apie 20 minučių).
Skanaus!