Vinco Kudirkos progimnazijoje pagerbti mokytojai
Koks aukštas ir gilus, koks talpus žodis „Mokytojas“. Vien gyvenimu nepajėgiame jo išsemti, nes visą gyvenimą mokomės. Ir mokome – to, ką patys patyrėm, sužinojom, išmokom: padorumo, žmogiškumo, meilės, atjautos, gerumo, sąžiningumo… Nėra galo ir Tavo tarnystei, Mokytojau. Diena iš dienos, metai iš metų. Amžiai iš amžių. Kur mokytojas, ten ir knyga. Kur mokytojas, ten ir šviesa.
Just. Marcinkevičius
Kaip ir kiekvienais mokslo metais, gražiausią rudens šventę, Mokytojų dieną, progimnazijoje paminime ypatingai. Nuo pat ankstyvo ryto mokykloje sklandė šventinis šurmulys ir puiki nuotaika. Mokiniai rinkosi nešini gėlėmis, progimnazijos vyriausieji, aštuntokai, vedė pamokas pradinėse klasėse. Skaitykloje vyko 3 klasių mokinių darbelių paroda, kuri buvo pavadinta „Gražiausias žodis Mokytojui“.
Po pamokų mokytojai buvo sukviesti į aktų salę, kurioje vyko netradicinė pamoka mokytojams. Mokytojai turėjo atsakinėti į įvairius klausimus. Mokytojų pastangas bei sugebėjimus vertino mokinių tarybos narės Toma, Vestina, Ema ir Gabrielė. Kiekvienas mokytojas parodė išskirtinius talentus ir buvo apdovanoti saldžiomis dovanėlėmis
Vėliau skubėjome į susitikimą su mokytojais–pensininkais, kurie didžią savo gyvenimo dalį atidavė progimnazijai. Buvo smagu ne tik mokytojams, bet ir buvusiems kolegoms.
Argi ne mokytojas – šio didelio pasaulio šviesa. Jis kiekvieną iš mūsų pirmą kartą vedė į klasę, išmokė pažinti raides ir parašyti pirmąjį žodį. Jis tarytum švyturys, parvedantis į krantą pasiklydusius laivus.
V. Šiaudvytienė