Žemdirbiai su baime laukia pavasario

Aušra MIKŠIENĖ

Daugelis Radviliškio rajono žemdirbių šiandien po laukus vaikšto susiėmę už galvų – nors vasarą jie spėjo nuimti beveik visą kiekybės ir kokybės atžvilgiu gerą derlių, žieminių kultūrų sėja nebuvo tokia sėkminga. Į pažliugusius laukus negalėjo įvažiuoti technika, todėl ūkininkai pasėjo tik 60 procentų kviečių, 30 procentų kvietrugių ir vos 20 procentų suplanuotų rapsų. Negana to, permirkusioje žemėje šiandien žaliuoja tik dalis pasėlių, o kai kur žemėje supuvusios sėklos – ir visai nesudygo.

„Žinoma, žemė tuščia nebus, bus sėjama daugiau vasarinių kultūrų, tačiau pavasaris žemdirbiams tikrai nebus lengvas. Reikės suspėti apsėti kur kas didesnius plotus, o ir sėklos kaina gali šoktelėti aukštyn“, – prognozuoja Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius.

Daugelis išmoko praėjusių metų pamokas

Kol daugelis šalies ūkininkų skaičiuoja šiųmečio derliaus nuostolius, Radviliškio rajono žemdirbiai pernelyg skųstis negali. Anot A. Juozapavičiaus, čia situacija nėra pati blogiausia: „Šie metai, atsižvelgiant į oro sąlygas, buvo išskirtiniai ir pridarė problemų, tačiau praėję metai, kalbant apie derlių, buvo sunkesni. Pernai užsitęsė javapjūtė, todėl daugeliui, nespėjus nuimti derliaus, jis sudygo dar varpose ir kokybė buvo gana prasta. O šių metų derlius tikrai geras ir kokybės, ir kiekybės atžvilgiu“.

Žemės ūkio skyriaus vedėjas sako, kad praėję metai privertė išmokti pamokas, tad šiems metams jau buvo pasiruošta. Ūkininkai suprato, kad daugelį metų iš eilės lepinę orai gali būti ir ne itin palankūs, todėl daugelis pagalvojo apie derliaus nuėmimo pajėgumus – įsigijo kombainus, džiovykles.

„Nereikia tikėtis, kad javai visuomet šnarės ir galėsi kulti bei tiesiai vežti į aruodus. Praėję metai tai parodė. Šiemet jau pagalvota apie tai, kad geriau nuimti drėgnesnį derlių ir patirti šiek tiek nuostolių džiovinant, negu laukti“, – sako A. Juozapavičius.

Jeigu praėjusiais metais daugelio derlius nedžiugino, tai šiemet gamta kokybės nepagailėjo, o rajoną globojo pats Aukščiausiasis. Paskaičiuota, kad kritulių šiame krašte iškrito gerokai mažiau negu Panevėžio ar kituose rajonuose.

„Tos liūtys prasidėjo, kai mūsų derlius jau buvo beveik nuimtas arba nuimtas tas, kuris jau buvo subrendęs. Žinoma, negalima sakyti, kad nuostolių nepatirta. Buvo likę nenuimtų pupų, vasarinio rapso, kitų kultūrų“, – pasakoja Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Tiesa, skaičiai nėra tokie kraupūs, kaip kituose šalies rajonuose. Jeigu kai kuriuose kraštuose nenuimto derliaus plotai skaičiuojami tūkstančiais hektarų, tai mūsų krašte nukentėjo vos iki dešimties procentų (705 ha) dirbamos žemės.

Nelanksti draudimo sistema

Didžiausią nuostolį dėl liūčių, sudarantį beveik penktadalį bendros Radviliškio rajono žalos, patyrė daugiau nei 400 hektarų žemės Radviliškio rajono Baisogalos seniūnijoje dirbantis Audronis Vaškas. Vyras, gyvenantis Kauno rajone, nespėjo nuimti žirnių ir pupų derliaus, užimančio daugiau kaip 130 hektarų plotą. Jis – vienas iš 82-iejų ūkininkų, pateikusių prašymus kompensuoti nuostolius.

Kaip savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ pasakoja pats ūkininkas, praėjusią savaitę dar pavyko išgelbėti 20 hektarų pupų, tačiau jos – jau tik pašarinės, kurių tona įvertinama 174 eurais: „Šią savaitę bandėme įvažiuoti į laukus, gelbėti likusį derlių, tačiau neįmanoma pravažiuoti – technika klimpsta. Nėra vėjo, saulės, laukai – permirkę“.

Ūkininkas neslepia apmaudo, kad jau „palaidojo“ 42 hektarus žirnių – iš viso buvo pasėta 63 hektarai. Tačiau šios kultūros išgelbėti jau nepavyks: „Nuostolis dėl žirnių derliaus siekia apie 50 tūkstančių eurų. Pupas, kurių iš viso buvau pasėjęs daugiau nei 200 hektarų, dar bandysime gelbėti, kol neapsnigti laukai… Nenuimtas dar maždaug 66 hektarų plotas“.

Dažnas, sekdamas pastaruoju metu itin dažnai pasirodančias naujienas apie nukentėjusius ūkininkus, pagalvoja, kad žemdirbiams reikėjo patiems pasisaugoti ir apsidrausti nuo tokių problemų. Bendraudami su nuostolį patyrusiu ūkininku A. Vašku šį klausimą paliečiame ir mes. Paklaustas, ar buvo apdraudęs pasėlius, vyras neslėpė to nepadaręs, nes draudimas pasėlius draudžia nuo momentinių liūčių, o ne nuo stovinčio vandens.

Tai patvirtina ir vienintelės draudimo įmonės, draudžiančios pasėlius Lietuvoje, vadovas Algimantas Navickas: „Mes draudžiame nuo liūčių, tik nedraudžiama nuo žalos, kurią padaro stovintis vanduo. Galinga liūtis pasėlius gali nuplauti, užplakti, suguldyti, tad nuo šios stichijos tikrai draudžiami pasėliai. Draudžiame nuo keturių rizikų: krušos, liūties, audros ir iššalimo“.

Tiesa, vertėtų pabrėžti, kad draudimo sistema šiuo atveju – nelanksti. Jeigu per parą iškrenta mėnesio kritulių kiekis, tačiau laukai neišguldyti – draudimas tokios žalos nekompensuoja. Kalbėdamas telefonu, A. Navickas sakė kaip tik apžiūrintis nukentėjusius žiemkenčius: „Dėl šio rudens liūčių į mus dėl žalos atlyginimo jau kreipėsi per trisdešimt ūkininkų. Tiesa, dėl 2018 metų pasėlių. Šiuo metu tai aktualiausia ir kreipiasi tie ūkininkai, kurie buvo apsidraudę ir nenutraukė sutarties iki gruodžio 1-osios. Tiesa, ne visi susipranta mums pranešti, tad į laukus važiuojame patys, žiūrime, ar pasėliai nenukentėjo nuo vienos iš keturių rizikų, ir susisiekiame su ūkininkais. O stovinčio vandens žala – labai aktuali. Kaip tik kitų metų sausį bandysime apie tai kalbėti ir diskutuoti, kaip apsaugoti laukus“.

Sunkiausias bus kitų metų pavasaris

Didžiausias ūkininkų galvos skausmas, kaip sako A. Juozapavičius, – vis dar priešakyje. Sunkiausias rajono žemdirbiams bus kitų metų pavasaris. „Jeigu galingieji ūkininkai suspėjo arba beveik suspėjo pasėti tiek, kiek planavo, tai vidutiniokai ir mažieji ūkininkai, kuriems reikia nuomoti sėjamąją ar kitus agregatus, stipriai atsiliko“, – apmaudo neslepia Žemės ūkio skyriaus vedėjas.

Apie tai prabyla ir kalbintas ūkininkas A. Vaškas. Jo teigimu, pavyko apsėti vos dešimtadalį planuoto 280 hektarų ploto: „Negana to, dar ir lopais viskas sudygo…“

Žemės ūkio skyrius uoliai registravo sėjos eigą telefonu – darbuotojai ūkininkų teiravosi, kiek planuota pasėti ir kaip pavyko tai padaryti. Spalio 16 dienos duomenimis, kai visi agrotechniniai terminai jau buvo praėję, suskaičiuota, kad pasėta 40 procentų mažiau (negu praėjusiais metais, – autorės pastaba) žieminių kviečių, net 70 procentų mažiau žieminių kvietrugių ir 80 procentų mažiau žieminių rapsų.

Tai reiškia, kad apsėti plotai – gerokai mažesni, negu praėjusiais metais.

O išsidėlioti proporcijas tarp žieminių ir vasarinių kultūrų žemdirbiai kasmet stengiasi juk ne šiaip sau. Anot A. Juozapavičiaus, žieminės kultūros – gerokai derlingesnės: „Lygindami kviečius ar rapsus matome, kad derlius būna gerokai gausesnis. Negana to, ir darbai nesusistumia į vieną krūvą. Su vasaros derliumi būna ir didesnė rizika, tad žieminės kultūros leidžia apsidrausti nuo didesnių finansinių nuostolių, paskirstyti riziką“.

Žinoma, neapsėta žemė tuščia nebus – ūkininkai pavasarį ją apsės vasarinėmis kultūromis – kviečiais, rapsais, didės ir ankštinių kultūrų plotai. Tačiau, kaip pabrėžia A. Juozapavičius, pavasarinė sėja lengva nebus ir, kaip spėjama, jos trukmė tikrai padvigubės: „Reikės užsėti neapsėtus iš rudens plotus. Tai priklausys ir nuo oro sąlygų – juk nežinia, koks bus pavasaris. Kitas svarbus klausimas – sėklos kaina. Juk panašios problemos ne tik mūsų krašte, bet ir visoje šalyje. Sėklos kaina gali būti didesnė ir darbų susiplanavimas tikrai nebus lengvas. Laukia tikri iššūkiai“.