Žemę merkę lietūs atskleidė opią problemą

Aušra MIKŠIENĖ

Praėjusių metų stichinės liūtys daugelį žemdirbių privertė susiimti už galvų – rudenį pasėta mažiau, nei suplanuota žieminių kultūrų. Be to, permirkusioje bei apsemtoje žemėje sudygo tik dalis pasėlių, o kai kur dar žemėje supuvusios sėklos – ir visai nesudygo.

Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius sako, kad dabar būtų pats tinkamiausias metas kalbėti ne tik apie išmokas nuo liūčių nukentėjusiems žemdirbiams, bet ir apie tinkamą dėmesį melioracijos įrenginiams: „Gal daug kas jau pamiršo, kad mūsų valstybė visame pasaulyje – unikali dėl melioracijos sistemos. Tačiau jai neskiriama tinkamo dėmesio, o juk būtent melioracijos grioviai – pagrindinė dirbamų laukų arterija“.

Reikia gaivinti sunykusią dirvožemių sausinimo sistemą

Kol dalis ūkininkų vis dar aimanuoja ir skaičiuoja nuostolius, Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas A. Juozapavičius pabrėžia, kad stebėtis ir dejuoti nėra ko: „Nieko čia nėra nuostabaus, kad buvo toks ruduo. Paklausinėjus specialistų, vedančių ilgamečius duomenis, tokių orų seniau yra buvę. Ir „anais“ laikais buvo atvejis, kai iš visų ūkių tik vienam žemės ūkiui buvo pavykę pasėti žieminius kviečius, ir tai – tik lėktuvo pagalba, – toks šlapias buvo ruduo“.

A. Juozapavičius, kalbėdamas apie visą šalį praėjusį rudenį „merkusią“ problemą, sako, kad valstybė pagaliau turėtų atkreipti dėmesį į melioracijos sistemą: „Ar šių dienų problemų priežastis tik ta, kad iškrito daugiau kritulių? O gal svarbiausia yra tai, kad tiems krituliams nėra kur dėtis? Juk laukai „anais“ laikais buvo sausinami, nes matytas toks poreikis. Mokslininkai ir tie, kurie vadovavo žemės ūkiui, suprato, kad nesausintose žemėse dirbti labai sunku. Tada melioracijai buvo skiriamos didžiulės, tiesiog milžiniškos investicijos. Visas turtas, sudėtas po žeme, davė didžiulį postūmį derlingumui, savalaikiam sėjos atlikimui, išplėtė žemėnaudos plotus. O dabar sukame galvas, kaip tas anuomet išvedžiotas melioracijos sistemas sutvarkyti ir suremontuoti. Litų valiuta valstybė melioracijos sistemoms tvarkyti per metus skirdavo apie 35 milijonus, įvedus eurą ta suma buvo konvertuota iki 10,4 milijono eurų. O kitąmet šią sumą siūloma mažinti dar dešimčia procentų. Ar tai logiška?“.

Pasak vedėjo, Žemės ūkio ministerija paskaičiavo, kad melioracijos sistemoms eksploatuoti ir rekonstruoti šiems metams reikėtų mažiausiai 45 milijonų eurų, o valstybė tegali skirti daugiau nei 9 milijonus eurų – dar mažiau nei praėjusiais metais.

Įrenginių vertė rajone siekia kone 76 milijonus eurų

A. Juozapavičiaus teigimu, vien mūsų rajone yra apie 2 tūkstančiai kilometrų griovių, o apie 92 procentai žemių, tinkančių žemės ūkio veiklai, yra nusausintos drenažu. Valstybės žemės fondo Melioracijos skyriaus duomenimis, bendra įrenginių balansinė vertė vien Radviliškio rajone siekia kone 76 milijonus eurų. Tai drenažo tinklas, reguliatoriai, tiltai, pralaidos, lieptai, magistraliniai ir apsauginiai grioviai, pylimai, eksploataciniai keliai, sausinimo ir drėkinimo siurblinės bei kita įranga, kurią būtina tvarkyti laiku. Paskutiniais duomenimis, nusausinta žemė rajone užima daugiau nei 106 tūkstančių hektarų plotą.

„Tai yra didžiulis turtas, kurį reikia prižiūrėti, kad jis veiktų tinkamai. Laikas jį tvarkyti. Tačiau valstybės finansinės galimybės yra ribotos ir kurį laiką finansavimas yra nedidinamas, o nuosavybė – dvejopa. Smulkaus diametro sausintuvai ir rinktuvai (iki 120 mm skersmens) yra žemės savininkų, o didelio diametro (didesni kaip 120 mm skersmens) – jau valstybės, kaip ir grioviai, tiltai bei pralaidos“, – sako A. Juozapavičius.

Žemės ūkio skyriaus vedėjas šypteli, kad čia didelio mokslo nereikia – jeigu didelio diametro rinktuvai ir grioviai būna apleisti, tai smulkių rinktuvų ir sausintuvų remontas neduos jokios naudos, todėl žemės savininkų indėlis ilgalaikės naudos neduoda.

Rajone įgyvendinta 30 projektų

A. Juozapavičius džiaugiasi, kad Radviliškio rajono melioracijos situacija dar nėra tokia prasta kaip kitur, nes nuo 2004 metų Radviliškio rajono žemdirbiai kartu su Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistais įgyvendino apie 30 investicinių projektų: „Iš Europos Sąjungos sulaukėme finansavimo ir esame vieni iš daugiausiai įgyvendinusių šių projektų. Mažiausiai trys ūkininkai, susibūrę į melioracijos sistemų naudotojų asociaciją, galėjo gauti iki milijono litų. Smagu, kad dalis žemdirbių nesnaudė – išvalyta nemažai griovių, suremontuoti seni, prastos būklės melioracijos įrenginiai“.

A. Juozapavičius pasakoja, kad 23 projektus įgyvendino patys ūkininkai, o dar 7 – Žemės ūkio skyriaus melioracijos specialistai. Nesunku suskaičiuoti, kad nuo 2004 metų melioracijos įrenginių tvarkymui panaudota beveik 8,7 milijono eurų.

„Tai palietė šimtą, o gal net ir pusantro šimto ūkininkų. Žinoma, tai nėra dideli pinigai. Buvo galima nuveikti ir daugiau, tačiau ūkininkų argumentas buvo paprastas – pinigai. Juk jiems reikia ir gero traktoriaus, ir kombaino, ir džiovyklos. Visa tai kainuoja, tad jie dėliojasi prioritetus. O juk prie tų melioracijos projektų reikėjo prisidėti ir savo lėšomis: iš pradžių 10, o vėliau – ir 20 procentų projekto vertės. Savivaldybė prisidėjo iš biudžeto, o melioracijos sistemų naudotojų asociacijos nariai pinigų ieškojo savo kišenėse. Mano nuomone, buvo galima viską daryti paprasčiau – planiniu būdu paskirstant lėšas savivaldybėms ir patikėti spręsti tuos dalykus specialistams. Jie būtų į visa tai pažiūrėję kompleksiškai. Tarkime, tvarkytų po sistemą, užimančią didesnį plotą žemės, kad ir per kelis projektus, o ne dalimis. Tuomet būtų ir nauda didesnė, nes dabar jos maksimaliai pasiekti nepavyko“, – sako A. Juozapavičius.

Ūkininkams padovanos nudrengtą turtą?

Nenuostabu, kad sunykusi Lietuvos dirvožemių sausinimo sistema, dėl kurios šiemet suirusiais drenažo vamzdžiais ir apžėlusiais grioviais vanduo negalėjo iš laukų nutekėti į upes, sukėlė didžiulę pasipiktinimo bangą.

Tiesa, kol ūkininkai grasina valdžiai bylomis teismuose dėl dešimtmečius neprižiūrėto valstybės turto, politikai jau svarsto apie vienkartinį 20 procentų valstybinės žemės nuomos mokesčio priedą už naujas statybas sklypuose ar esamų įrenginių rekonstrukciją. Taip esą tikimasi surinkti lėšų melioracijos įrenginiams prižiūrėti, kol jie iki 2020 metų pabaigos bus perduoti tiesioginiams naudotojams. Tai reikštų, kad melioracijos įrenginiai, ar tai, kas iš jų likę, taptų jau pačių žemės naudotojų galvos skausmu, o valstybė atsikratytų suirusių melioracijos įrenginių.

Komentuodamas šią situaciją, A. Juozapavičius sako, kad tokie planai gerokai pykdo visą žemdirbių bendruomenę: „Jiems reikia profesionalios priežiūros. Ūkininkai neprašo, kad valstybė suremontuotų lauko viduryje stovinčius sausintuvus. Jie nori, kad būtų sutvarkyti grioviai, sulūžusios pralaidos arba tiltai. Tos kalbos, kad melioracijos įrenginius norima perduoti savininkams, nedžiugina. Melioracijos sistema negali būti išskaidyta. Pavojingos užtvankos, grioviai, pralaidos ir tiltai turėtų būti valstybės prižiūrimi įrenginiai, o „kapiliarus“ gali pakrapštyti ir pats ūkininkas, bet geriau – specialisto prižiūrimas. Juk mes valdome visą dokumentaciją, turime visus projektus. Kaip bebūtų, šis klausimas išlieka labai aktualus visos Lietuvos mastu. Jeigu išspręstume melioracijos sistemų problemas, visoje šalyje nebematytume tokių užtvindytų laukų“.