Žiema Radviliškio rajone nebepageidaujama

Aušra LAURINKIENĖ

Vienas iš gražiausių Radviliškio rajono kampelių – Kleboniškių kaimas – praėjusį sekmadienį sulaukė išskirtinių svečių. Čia į jau tradicija tapusią Užgavėnių šventę sugužėjo persirengėliai, pasiryžę griežtai išvaryti žiemą. Tiesa, kasmet galybę lankytojų per Užgavėnių šventę sutraukdavęs Kleboniškių kaimas šiemet neūžė it avilys. Renginio vedėja atvykusiems čigonams, daktarams, ožiams, velniams apgailestaudama pranešė, kad dalį šventės dalyvių ir net koncertuoti turėjusių kolektyvų „paviliojo“ tą pačią dieną aplinkiniuose rajonuose vykusios linksmybės.

Nepaisant to, margaspalvė minia entuziastingai vijo žiemą lauk iš kiemo. Čia, kaip visuomet, nepamirštos senosios tradicijos: persirengėliai šoko, dainavo, demonstravo įspūdingus kostiumus ir, žinoma, skanavo čia pat keptų blynų bei virtos šiupininės, šildėsi garuojančia arbata.

Nestokojo entuziazmo

Nors likus kelioms minutėms iki renginio pradžios jau buvo aišku, kad šiemet Kleboniškis nesulauks tiek lankytojų, kiek sugužėdavo kasmet, nuotaikingoji šventės vedėja ciocė Zolė entuziazmo neprarado. Jos teigimu, svarbiausia – nusiteikimas: „O kaipgi be geros nuotaikos? Manau, kad svarbiausias dalykas yra mumyse. Nereikia laukti, kol kiti kažką už mus padarys. Patys nusiteikim, čiupkim ir išvarykim lauk tą žiemą!“.

Panašiai nusiteikęs į šventę atskubėjo ir Radviliškio rajono savivaldybės vicemeras Kazimieras Augulis. Jo teigimu, nors žmonių ir mažokai, šventė dėl to tikrai neturi būti liūdnesnė: „Užgavėnių šventė Kleboniškyje kasmet sutraukia galybę lankytojų. Visuomet kartu smagiai atsisveikiname su žiema. Šie metai – ne išimtis. Nors lankytojų ir mažiau, matome, kad čia atvykę yra nusiteikę puikiai – pasipuošę gražiausiais kostiumais, atsivežę ir savo atžalas. Visiems norėčiau palinkėti to nusiteikimo“.

Į krūvą susibėgo prieš svarbiausią momentą

Iki šventės likus keliolikai minučių intensyviai darbavosi jaunieji blynų kepėjai. Tešlą užmaišę ir keptuves virš sukurtos ugnies kaitinęs jaunimas aistringai ginčijosi, kiek reikia pilti aliejaus, kad jis greitai įkaistų, o ir blynai nesudegtų. Panašu, kad aukso viduriuką atrasti jiems pavyko – šventei įsibėgėjus daugelis jau vaikščiojo skanaudami gardžius blynus, gurkšnodami karštą arbatą ar ragaudami čia pat virtą šiupininę, už tai atsidėkoję, kiek kas gali.

Iš Šiaulių atvykusi Toma Kerienė, už rankos laikydama dukrelę Lieputę, šypteli: „Blynai išties gardūs. Ar nesigailime, kad atvykome čia? Ne. Netgi džiaugiuosi, kad nėra didelės žmonių minios. Su vaikais net ir lengviau atsikvėpti galima. Esame čia buvę prieš daugelį metų, tad Užgavėnės Kleboniškyje mums – pirmosios. Įspūdžiai tikrai neblogi“.

Kol laukta didžiojo šventės finalo – Morės deginimo ant laužo, lankytojai išsibarstė kas sau. Vieni užsuko į namelius apžiūrėti ekspozicijų, kiti šoko ratelį su viename iš kiemelių įsikūrusiu Radviliškio kolektyvu, o treti tiesiog vaikštinėjo senovinio kaimo gatvelėmis. Į vieną vieną visi susibėgo tik paskelbus gražiausios kaukės rinkimus. Kaip visuomet, lengva paskelbti geriausią iš geriausių nebuvo, nes šiemet lankytojai buvo labai išradingi – retas kuris atskubėjo neišsipaišęs veido ar nepasislėpęs po išskirtine kauke.

Tačiau svarbiausiu akcentu, kaip visuomet, tapo amžina Lašininio ir Kanapinio kova bei Morės, visų blogybių nešiotojos, sudeginimas.