Tarp kandidatų į merus – ir teistas už vagystę

Jonas MARCINKUS

Radviliškiečių problemas spręsti artimiausius ketverius metus panoro itin margas pretendentų į Tarybą būrys, kuriame yra ir teistų asmenų. Tokia žyma yra ir vieno iš pretendentų į Radviliškio rajono merus verslininko, leidėjo Gedimino Lipnevičiaus biografijoje.

Į mero kėdę – 7 pretendentai

41-erių metų G. Lipnevičius yra ir visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ vedlys.

Šio sąrašo „veidas“ kovoje dėl mero regalijų iššūkį meta „darbiečiui“ Jurgiui Baubliui, „tvarkietei“ Audronei Beresnevičienei, komiteto „Mes esame Kitokie“ lyderei Vilmai Budvytienei, konservatoriui Antanui Čepononiui, „valstiečiui“ Mindaugui Pauliukui ir socialdemokratui Kazimierui Račkauskiui.

Iš visų septynių pretendentų į merus teistumą turi tik G. Lipnevičius. Jį kandidatas yra nurodęs savo oficialioje kandidato anketoje, kaip to reikalauja įstatymas.

Kandidatas atsakyti neskubėjo

Meru tapti siekiančiam G. Lipnevičiui klausimai apie jo teistumą raštu buvo nusiųsti dar praėjusią savaitę, bet jis atsakyti neskubėjo. Redakcija verslininko atsakymų sulaukė tik šio „Radviliškio naujienų“ numerio spausdinimo išvakarėse, kai pakartotinai paprašė atsakyti į klausimus.

G. Lipnevičius savo laiške pirmiausiai paminėjo Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą, o tik po to atsakė į redakcijos atsiųstus klausimus.

Tiesa, verslininkas pradžioje pirštu baksnojo į praeityje teistus politinius oponentus, vardijo jų nuodėmes, nors nė vienas iš jo paminėtųjų nesiekia mero regalijų.

Buvo nuteistas už vagystę

Kandidatas į merus G. Lipnevičius problemų su teisėsauga turėjo būdamas moksleivis. Kandidatas savo anketoje rašo, kad 1993 metais jį Radviliškio rajono apylinkės teismas nuteisė pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 90 straipsnio 2 dalį (valstybinio ar visuomeninio turto grobimas vagystės būdu).

Už tokį nusikaltimą buvo baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų arba pataisos darbais iki vienerių metų. Už tą pačią veiką, padarytą pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, buvo baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Paprašytas pakomentuoti, už ką buvo nuteistas, kandidatas į merus G. Lipnevičius parašė: „Kai buvau nesubrendęs paauglys, su draugais nupjovėme kabelį. Nors jau kitą dieną tėvai atlygino padarytą žalą, gavau lygtinę bausmę. Jeigu jums įdomu, kalėjime nesėdėjau (…)“.

Vardino šventuosius

G. Lipnevičius nenorėjo vertinti, ar dirbti Radviliškio rajono taryboje ir vadovauti Savivaldybei tinkamiausi – teisti asmenys: „Kas yra tinkamiausi dirbti Taryboje – sprendžia ne politiniai oponentai, o rinkėjai, kurie vadovaujasi krikščioniška morale ir geriausiai įvertina, koks buvo nusikaltimas, ar žmogus atpirko savo nusižengimą, pasimokė, padarė išvadas ir nuoširdžiai dirba žmonių labui“.

Kandidatas į merus nepraleido progos ir čia paminėti politinius oponentus bei jų paklydimus, o paskui ėmė vardinti šventuosius: „Bet istorijoje žinome nusidėjėlių, kurie atsivertė ir tapo šventaisiais (pvz., šv. Apaštalas Paulius, šv. Augustinas ir kt.). Gal tas žmogus dar nesuprato, ką daro, bet, kaip sakoma, kas nekaltas, tegul meta akmenį“.

VRK sutrumpino sąrašus

Įstatymas įpareigoja seniau teistus kandidatus įvardinti ir praeities nuodėmes. Šio reikalavimo nepaisymas ne vienam užkirto kelią į rinkimus.

Vyriausioji rinkimų komisija buvo išbraukusi iš sąrašų net 8 pretendentus į Radviliškio rajono Tarybą, bet vieną sugrąžino – pripažino padariusi klaidą.

Klaida buvo padaryta dėl G. Lipnevičiaus vadovaujamo visuomeninio rinkimų komiteto „Už geresnį gyvenimą visiems“ sąrašo nario. VRK klaidą pripažino, ją ištaisė, bet šis komitetas vis tiek išliko lyderis pagal dėl nuslėpto teistumo prarastus narius – jis prarado 3 kandidatus, bandžiusius nuslėpti savo teistumą.

Po vieną sąrašo narį neteko socialdemokratai, konservatoriai ir rinkimų komitetai „Mes esame Kitokie“ bei „Vardan žmogaus“.

Kandidatas rado pasiteisinimą

„Radviliškio naujienos“ uždavė G. Lipnevičiui klausimą apie iš jo vadovaujamo komiteto dėl nuslėpto teistumo išbrauktus narius, paprašė įvertinti šį faktą, klausė, ar jis domėjosi, kodėl šie pretendentai taip elgėsi.

Kandidatas į merus pareiškė, kad bendražygių praeitimi nesidomėjo: „Kaip jūs gerai žinote, rinkti informaciją apie asmeninį žmogaus gyvenimą (mūsų komitete nėra valstybės politikų) yra baudžiamasis nusikaltimas, todėl to nedariau“.

G. Lipnevičius pasiteisino, kad jo vadovaujamas komitetas rinkimuose dalyvauja pirmą kartą: „Pripažįstu, trūksta patirties pildant dokumentus“.

Autoriaus nuomonė

Šią publikaciją „Radviliškio naujienų“ redakcija laiko išskirtine, nes labai seniai žurnalistams teko susidurti su tokiomis kliūtimis renkant informaciją publikacijai. Mat atsakymus iš kandidato į merus G. Lipnevičiaus pavyko gauti tik papildomai jo paprašius.

Juolab kad kandidatui į merus buvo užduoti paprasti, jokio ypatingo pasiruošimo ar sukauptų žinių nereikalaujantys klausimai, kurie buvo nusiųsti oficialiai nurodytu elektroniniu paštu.

Dar vertė nustebti ir tai, kad taip elgėsi ne naujokas, o su laikraščio leidyba susijęs asmuo, puikiai žinantis žurnalistų darbo specifiką. Tokios pačios mūsų reakcijos sulaukė ir pašnekovo atkaklus siekis kalbėti ne apie savo, o oponentų problemas. Mes tai vertiname kaip akivaizdų siekį žūtbūt pakeisti publikacijos temą.

Keista buvo skaityti kandidato į merus pavaldinių laišką, kuriame pranešama, jog G. Lipnevičius atostogauja ir rinkiminiu laikotarpiu yra nusišalinęs nuo laikraščio leidybos. Tačiau dar labiau nustebino pavaldinių išankstinis žinojimas, kad „klausimams atsakyti reikalinga pasitikslinti informaciją, į jūsų klausimus atsakys pagal LR visuomenės informavimo įstatymą per 5 darbo dienas nuo gavimo“.

Šios temos herojus savo atsakymuose rašė, kad jaunystėje miesto turguje dirbo paromis, o jo darbštumas vėliau buvo įvertintas. Gaila, kad nepaminėjo, ką naktimis tame turguje veikė ir kuo ten prekiavo.

Mes dėl vėluojančių kandidato atsakymų irgi buvome priversti dirbti naktį, kad užbaigtume šią publikaciją ir spėtume į spaustuvės grafikus. Tačiau tuo nesididžiuojame: redakcija tokį kandidato elgesį vertina vienareikšmiai – kaip vengimą bendrauti ir bandymą apsunkinti žurnalistų darbą.