Sovietų Sąjungos didvyris ar Tėvas Stanislovas?

Aušra MIKŠIENĖ

„Aš čia gimiau ir užaugau. Nenoriu aš jokių pokyčių. Buvo jau ir Lauko gatvė, Lauko Naujoji, dabar Bernotėno turime. Kam vėl keisti? Kam to reikia?“ – pasipiktinimo neslėpė į Radviliškio miesto seniūnijoje vykusį susitikimą dėl V. Bernotėno gatvės pavadinimo keitimo į Tėvo Stanislovo gatvę atskubėjusi Aldona Ivanona. Ji, kaip ir dar aštuoni gatvės gyventojai, neslėpė pasipiktinimo, kad užmojis pakeisti gatvės pavadinimą gyventojams pridarys rūpesčių – pareikalaus laiko ir pinigų keičiant įvairias pažymas ir dokumentus.

Bijo išlaidų

„Pasigaminau pagal užsakymą gražią medinę iškabą su adresu. Kompensuosite? Ar duosite skardos gabalą?“ – piktinosi V. Bernotėnų gatvės gyventojas Virginijus Rimkus.

Nors Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andrius Abromavičius ir Radviliškio miesto seniūnas Ernestas Mončauskas žmonėms bandė aiškinti, kad tikrai nereikės niekuo rūpintis, gaišti laiko lankant įvairias institucijas ar tuštinti piniginių, gyventojai sunkiai tramdė neigiamas emocijas.

„Darbo metu sukvietėte į susitikimą. Matote, kiek mūsų nedaug? Galėjote raštu apklausti kiekvieną gyventoją. Ar mūsų nuomonė nieko nereiškia? Kas išvis sugalvojo tokią nesąmonę?“ – seniūno teiravosi A. Ivanova.

Išgirdę atsakymą, kad tai Radviliškio miesto gyventojų pasiūlymas, V. Bernotėno gatvės gyventojai ir toliau piktinosi. Esą tegul kitas gatves pervadina, o ne V. Bernotėno gatvės pavadinimą keičia.

Bernotėnas – sovietų didvyris

Tačiau ir čia seniūnas turi argumentą – Vaclovas Bernotėnas, kurio vardu ir pavadinta viena iš Radviliškio gatvių – buvęs 16-osios Lietuviškosios divizijos karininkas, kapitonas, Sovietų Sąjungos didvyris.

„Lietuvoje buvo trys gatvės, pavadintos šio asmens garbei. Kadangi norima atsikratyti sovietinio palikimo, tai ir naikinami tie pavadinimai. Zarasai, Kupiškis jau pakeitė šių gatvių pavadinimus. Mūsų miestas – vienintelis Lietuvoje, kuriame dar yra tokia gatvė“, – kalbėjo E. Mončauskas.

Seniūnui antrino ir Paveldosaugos ir turizmo skyriaus vedėjas Vytautas Simelis: „Manau, kad tokio palikimo mums nereikia, o ir tų problemų nebūtų didelių, pakeitus gatvės pavadinimą. Tokia mano, kaip Paveldosaugos ir turizmo skyriaus vedėjo, nuomonė“.

Tiems, kurie nedaug žino apie Vaclovą Bernotėną, pateikiame šiek tiek jo biografijos, kurią galima rasti internetinėje „Vikipedijos“ svetainėje: „Vaclovas Bernotėnas gimė ir užaugo darbininko šeimoje. VDU Teisės fakultete baigė 3 kursus, 1940 m. baigė Kauno karo mokyklą. Iki 1940 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Prasidėjus sovietinei okupacijai, 1940–1941 m. Marijampolės apskrities liaudies tardytojas. Nuo 1942 m. pavasario – Raudonojoje armijoje. Tarnavo 16-ojoje Lietuviškojoje divizijoje, leitenantas. 1943 m. birželio 25 d. pasižymėjo Kursko mūšyje – kaip 156-ojo šaulių pulko pėsčiųjų žvalgų būrio vadas (tuo metu Lietuviškoji divizija priklausė Centrinio fronto 48-ajai armijai) su grupe žvalgų žvalgyboje įsiveržė į vokiečių apkasus ir paėmė 2 belaisvius. Vėlesnėse kautynėse buvo sužeistas. 7 paras be maisto ir vandens sėlino pas savuosius, kol pasiekė savo pulko pozicijas. Už narsą ir didvyriškumą mūšiuose su vokiečių kariuomene 1944 m. birželio 4 d. nutarimu suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas, apdovanotas Lenino ordinu ir Aukso žvaigždės medaliu. Po karo kapitonas paleistas į atsargą. Gyveno Vilniuje. Dirbo Lietuvos respublikinėje bibliotekoje, nuo 1964 m. retų spaudinių skyriaus vedėjas. Apdovanotas Lenino, Tėvynės karo 2-ojo laipsnio, Garbės ženklo ordinais, medaliais. 1967 m. LSSR nusipelnęs kultūros švietimo darbuotojas. Mirė 1978 m. gruodžio 27 d.“.

Sprendimą vadina šventvagišku

Diskusijos apie V. Bernotėno gatvės pavadinimo keitimą vyksta jau seniai. Seniūno teigimu, šiais metais pasitaikė proga šiai gatvei suteikti naują pavadinimą, įamžinantį Radviliškyje gimusio vienuolio kapucino, kunigo, misionieriaus, pamokslininko, Lietuvos pasipriešinimo sovietinei okupacijai dalyvio, žydų gelbėtojo, tremtinio, dvasininko Tėvo Stanislovo – Algirdo Mykolo Dobrovolskio atminimą.

Šiemet rugsėjo 29 dieną sukanka 100 metų, kai gimė šis žymus kraštietis. 2018 metų vasario mėnesį darbo grupė, kuriai buvo pavesta išrinkti labiausiai tinkamas idėjas, kaip Radviliškyje įamžinti Tėvo Stanislovo atminimą, pritarė visuomenės pateiktam pasiūlymui V. Bernotėno gatvės Radviliškyje pavadinimą pakeisti į Tėvo Stanislovo (sulaukus šios gatvės gyventojų pritarimo).

Tačiau entuziazmu keisti gatvės pavadinimą netrykštantys radviliškiečiai pritarimo duoti neskuba ir toliau klojo savo argumentus. Štai Karo veteranų tarybos pirmininkas Antanas Adomavičius, gyvenantis Maironio gatvėje, pasakojo pats pasiūlęs kažkaip įamžinti Tėvo Stanislovo atminimą, tačiau sprendimas pervadinti V. Bernotėno gatvę, nežavi ir jo: „Teko man su Tėvu Stanislovu bendrauti. Apie karo veteranus jis yra labai gražiai atsiliepęs, kad jie atidarė lagerio ir krematoriumo vartus, išleido kalinius. Pats pirmasis iškėliau klausimą, kaip jį pagerbti. Tačiau toks variantas – netinkamas. Tai būtų šventvagiška, nepagarba Tėvui Stanislovui. Tai buvo šventas žmogus. Manau, kad tai būtų pažeminimas“.

Padės gyventojams įveikti visas procedūras

Nors sprendimą dėl V. Bernotėno gatvės pavadinimo pakeitimo į Tėvo Stanislovo gatvę rajono Tarybai žadėta teikti jau gegužės 17 dieną, tačiau pirmadienį vykusioje diskusijoje sutarta, kad iki kito susitikimo šia tema, kuris vyks birželio 11 dieną, seniūnija išsiaiškins, kokius dokumentus ir kokioms institucijoms reikia pateikti, kai keičiamas gatvės pavadinimas, ir padėti gyventojams įveikti visas šias procedūras, jei bus nuspręsta pavadinimą pakeisti. Seniūnija savo lėšomis pakeistų ir gatvės pavadinimo lenteles, ir kelio ženklus.