„Moters Saulės“ titulas – radviliškietei

Aušra LAURINKIENĖ

Į Radviliškio kraštą šiemet jau antrus metus iš eilės atkeliavo „Moters Saulės“ titulas. Šiaulių apskrities televizijos jau aštuntą kartą organizuotus metų moters rinkimus „Moteris Saulė“ kovo 8-ąją laimėjo Šeimos labdaros ir paramos fondo globėja, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė.

„Tai įpareigoja ir ateityje daryti gerus darbus ir būti prasmingu žmogumi žemėje“, – šypteli garbingą apdovanojimą atsiėmusi ir pagrindiniu prizu – išskirtiniu perlų vėriniu – papuošta J. Margaitienė.

Aktyviai balsuota ir trumposiomis žinutėmis, ir salėje per renginį

Tarp devynių kandidačių verčiausia titulo pripažinta radviliškietė sako, kad kelias iki „Moters Saulės“ nominacijos buvo gana ilgas: „Aš manau, kad tai turėtų būti nuoseklus darbas. Reikia dar labiau įsipareigoti, padėti ir šypsotis visam pasauliui, nes to žmonėms reikia. Juk visuomet reikia ieškoti prasmės ir dalintis gėriu“.

Praėjusiais metais J. Margaitienė, pati lipo į sceną sveikinti 2014 metų „Moters Saulės“ Birutės Mickaitienės, tąkart apdovanotos už ryžtą neatlygintinai rūpintis Vėriškių bendruomenės kasdiena ir šventėmis, jaunimo užimtumu ir socialinių problemų sprendimu, už tai, kad nuolat atveria atjautos kupiną širdį ir savanoriškai įsilieja į „Maisto banko“ ir Vaikų dienos centro vykdomą veiklą. Šįkart J. Margaitienė pati sulaukė šio garbingo apdovanojimo ir sako, kad tiesiog ėjo B. Mickaitienės išmintomis pėdomis: „Manau, kad tos pėdos – jau įmintos. Teko tik jomis atkartoti. Džiaugiuosi, kad praėjusiais metais ją sveikinau su šia nominacija ir tikrai netikėjau, kad šiais metais pačiai teks kopti į sceną. Labai jaudinausi ir tąkart, ir dabar. Bet kartu esu labai laiminga ir labai dėkoju visiems, kurie mane palaikė ir už mane balsavo“.

J. Margaitienė sulaukė išties didelio palaikymo – už šią kandidatę į „Moters Saulės“ titulą aktyviai balsuota ne tik trumposiomis SMS žinutėmis, bet gausiai palaikė ir žiūrovai, sukviesti į „Saulės“ koncertų salę. Vien telefonu J. Margaitienė surinko daugiau nei du tūkstančius balsų, o salėje sulaukė net 217 žiūrovų simpatijų. Tad jai atiteko ne tik „Moters Saulės“ titulas, bet ir šių dviejų nominacijų apdovanojimai.

Paklausta, ką reikia daryti, kad palaikymas būtų toks stiprus, J. Margaitienė šypteli: „Manau, kad tai priklauso nuo paties žmogaus. Kiek tu pats nori bendrauti – tiek atsako ir sulauki. Svarbu nebūti egoistui ir tuomet viskas sekasi puikiai“.

Nestokota jaudulio

Vis pabrėžianti, kad kuklumas, užuojauta ir supratingumas – tai trys savybės, kurios apibūdina J. Margaitienę, Šeimos paramos ir labdaros fondo valdybos pirmininkė Skaidra Dišlė per visą renginį su gausia palaikymo komanda, kaip pati sako, jaudinosi ne ką mažiau už pačią kandidatę: „Jaučiamės pakylėtai. Tiesa, intrigos nestokota. Matėme kitas stiprias moteris, kurios lygiai taip pat buvo vertos „Moters Saulės“ titulo. Geri darbai turi būti pastebėti, kol žmogus jaunas, tad labai džiaugiamės, kad šiais metais jį pelnė mūsų jaunatviškoji Jolanta“.

Emocijų nestokojo ir labdaringą veiklą žmonai puoselėti padedantis Sigitas Margaitis: „Kaip jaučiuosi gyvendamas su „Moterimi Saule“? Nuostabiai. Džiaugsmingai vertiname tokį apdovanojimą. Slapčia vylėmės, tačiau Jolanta prieš renginį labai jaudinosi. Manome, kad daryti gera žmonėms – natūralu, todėl atpildo ji niekada nelaukė“.

Tiesa, savo nuopelnų S. Margaitis nesureikšmina: „Aš tik palaikau žmoną ir prisidedu prie jos idėjų. Aš – tylus stebėtojas iš šono. Ką šeimoje nutariame, tą ir įgyvendiname. Jolantai daryti gera – kur kas paprasčiau, nes ji gerokai drąsesnė“.

A. Čepononis: „Išsivežėme moterį, o parsivežame „Saulę“

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorę renginyje palaikė ir rajono meras Antanas Čepononis.

„Tiesiog trūksta žodžių. Tikėjome, kad mūsų Jolanta – tikrų tikriausia „Moteris Saulė“, tačiau, kad ji sulauks tiek balsų ir trumposiomis žinutėmis, ir per patį renginį – tikrai nustebino. Smagu, kad ir šiais metais į šį titulą pretendavo dvi mūsų rajono moterys. Ne tik J. Margaitienė, bet ir patriotiškumu, aktyvia bei pavyzdinga veikla jaunimą užkrečianti nenuilstanti Zita Urbonienė. Šis kraštas, kurį vadinu tremtinų ir partizaninio judėjimo kraštu, užaugina nuostabias asmenybes. Neabejoju, kad tokių, bėgant metams, turėsime vis daugiau. Tačiau šiandien smagiausia yra tai, kad išsivežėme moterį, o parsivežame „Saulę“.

Apibūdindamas J. Margaitienę, A. Čepononis sako, kad ji puikiai atspindi Avino horoskopo ženklą: „Šis charakteris – visiems puikiai žinomas. Ji yra užsispyrusi ir padaro viską, ko tik nori. O ji nori – labai daug, todėl viską visuomet ir padaro“.

Atriekdama riekę savo šeimos gerovės, tiesia pagalbos ranką

Seniau jau rašėme, kad J. Margaitienė nominuota „Moters Saulės“ apdovanojimui ne be priežasties. Ji pirmoji suskubo ištiesti ranką onkologine liga susirgusiam berniukui, kasmet aplanko galybę daugiavaikių šeimų, šeimų, auginančių neįgalius vaikus, ar vienišų senolių. Atriekdama riekę savo šeimos gerovės, Jolanta Margaitienė nė nesvarstydama tiesia pagalbos ranką, tačiau savo darbų nesureikšmina: „Reikia pamatyti mamos akis, kai atvyksti į šeimą, atveži skalbyklę. Kai aplink sukasi gausi šeima, galybė vaikučių, o mamos akys žiba. Nuo jos pečių nukrinta didžiulė našta. Ji laiminga, o tuo pačiu – laimingi ir mes“.

J. Margaitienė, kaip pati sako, užaugo mylinčioje šeimoje, niekada nestokojusioje padorumo. Su tėveliais bei seserimi ją ir šiandien sieja itin stiprus ryšys. Galbūt todėl ši moteris nestinga meilės ne tik patiems brangiausiems – labdaringą veiklą puoselėti padedančiam vyrui Sigitui bei sūnums Kerniui ir Džiugui, bet ir visiems rajono gyventojams: „Aš galvoju, kad tai daryti reikia su meile, pagarba žmogui, nes kitaip nieko nebus. Kai gyvenime reikia tam tikrų sprendimų arba drąsos jiems priimti, tai šioje veikloje reikia tik gerumo ir noro“.

J. Margaitienė, besirūpinanti ne tik sunkiau besiverčiančiomis šeimomis, vienišais senoliais, bet ir puikių rezultatų siekiančiais moksleiviais, kiekvienam linki atsikratyti pavydo jausmo, nes gėris, kurį kiekvienas skleidžiame, neabejotinai sugrįžta atgal: „Tai, ką siunti į kitų žmonių gyvenimus, visuomet sugrįžta į tavąjį. Linkiu nebūti piktiems, nebūti pavydiems. Aš visiškai neturiu pavydo jausmo…“