Mes su tavimi, Ukraina!
1963 metų pavasarį V. Valsiūnienės vidurinės mokyklos 10 mokinių ir 2 mokytojų grupė viešėjo Ukrainoje, Bielaja Cerkov mieste. Laiškais užsimezgusi moksleiviška draugystė tęsėsi ilgus metus.
Mus, atvykusius traukiniu, draugai ukrainiečiai sutiko su orkestru. Perone susirinko gausybė moksleivių, mokytojų, tėvų. Nepamirštos tai akimirkos! Šypsenos ir džiaugsmo ašaros.
Tuomet skambėjo mūsų, lietuvių, atliekamos ukrainietiškos dainos, lietuviškus šokius šoko ukrainiečiai. Vakaronės mokykloje, miesto parke, vakarai ukrainiečių šeimose, išvyka į jau sužaliavusį Kijevą…
Tai nepamirštama, nors nuo to laiko praėjo jau daug dešimtmečių. O šiandien matome, kas vyksta Ukrainoje. Protu nesuvokiama, kad XXI amžiuje gali vykti tokie baisumai, kai griaunami pastatai, žūva nekalti žmonės, rūsiuose gimsta vaikai.
Pasaulis negali, neturi teisės likti abejingas smogikams, žmogžudžiams, kurie sumanė ištrinti Ukrainos vardą žemėje. Trūksta duonos, vandens, subombarduojami administraciniai centrai, o ukrainiečiai gyva siena užkerta kelią Putino tankams.
Facebooke radau nuoširdžiausią maldą. Noriu pasidalinti su skaitytojais. „Brangus Jėzau, nutiesk kelią, kai jo nėra. Atidaryk duris, kai man jos uždarytos. Būk mano balsas, kai žodžių nebėra. Padėk eiti pirmyn, kai išsenka jėgos. Kai Tu esi mano pusėje, niekas negali manęs nugalėti. Nes Tu esi pasaulio viešpats.“
Ukraina, laikykis! Kai ginklai tampa bejėgiai, nugali žmonių ryžtas, ištvermė, susitelkimas, dvasios stiprybė. Mes su tavimi, Ukrainos, tauta!
Mokytoja Janina Kaučikienė