Minaičiuose pagerbtas laisvės kovotojų atminimas

Plazdančios vėliavos, skambančios dainos, jausmingi žodžiai ir patriotiniai jausmai sklandė ore vasario 15 dieną Miknių-Petrėčių sodyboje, Minaičiuose, Radviliškio rajone. Čia paminėtos 73-iosios Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos paskelbimo metinės.

Neužsidarė atkurto partizanų bunkerio durys

Nuo pat ankstyvo ryto neužsidarė atkurto partizanų bunkerio durys, čia lankėsi ir Aviacijos bazės ir Oro gynybos bataliono šauktiniai, Radviliškio rajono švietimo įstaigų mokiniai.

Su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Taryba, jos veikla ir 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos reikšme Lietuvos valstybės istorijai supažindinti Radviliškio Lizdeikos gimnazijos, V. Kudirkos progimnazijos, Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos, Sidabravo gimnazijos, Šiaulėnų Marcelino Šikšnio gimnazijos mokiniai.

Visi jie dalyvavo ir šventiniame minėjime, skirtame 73-iosioms Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos paskelbimo metinėms.

Žuvusieji pagerbti tylos minute

Saulėtą vasario dieną vykęs iškilmingas minėjimas prasidėjo Lietuvos valstybinės vėliavos pakėlimu bei Lietuvos Respublikos himnu.

Prisiminti ir tylos minute pagerbti žuvusieji už Lietuvos laisvę, tarp kurių – ir minimos partizanų Deklaracijos signatarai: Petras Bartkus-Žadgaila (1925-1949), Leonardas Grigonis-Užpalis (1905-1950), Aleksandras Grybinas-Faustas (1920-1949), Vytautas Gužas-Kardas (1920-1949), Bronius Liesis-Naktis (1922-1949), Juozas Šibaila-Merainis (1905-1953), Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957) ir Jonas Žemaitis-Vytautas (1909-1954).

Prasmingai apie Lietuvos valstybės kūrimą, apie neįkainojamą partizanų auką Lietuvai kalbėjo ir artėjančios Vasario 16-osios, Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga susirinkusiuosius sveikino krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus ir kiti valdžios atstovai.

Garbės sargybos kuopos kariai atliko tris salves

Be valdžios atstovų Lietuvos partizanus pagerbė ir Lietuvos kariuomenės karinių vienetų vadai ir kariai, kariūnai, kariai savanoriai, kariuomenės kūrėjai, Lietuvos šaulių sąjungos nariai, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojai, Radviliškio rajono mokiniai ir pedagogai.

Lietuvos Respublikos vadovybės ir visų Lietuvos žmonių vardu Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių prie paminklo 1949 m. vasario 16 d. LLKST Deklaracijos signatarams.

Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai atliko tris salves: Lietuvos valstybei, 1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signatarams.

Pristatė Lietuvos kariuomenės ginkluotę

Šventėje grojo Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų orkestras (vad. kapelmeisteris kapitonas Ričardas Kukulskis, dirigentas kapitonas Remigijus Terminas), Lietuvos Respublikos himną sugiedojo Baisogalos kultūros centro meno mėgėjai.

Specialiai šiai progai parengtą koncertinę programą susirinkusiesiems dovanojo Baisogalos kultūros centras.

Po iškilmingos dalies susirinkusieji apžiūrėjo Lietuvos kariuomenės karinės ginkluotės, ekipuotės ir karinės technikos ekspoziciją, LLKS Tarybos vadavietės ekspozicijas, fotografijų parodą, klėtyje įrengtą autentišką partizanų bunkerį, kuriame ekskursiją vedė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovai, vaišinosi karšta arbata.

Renginyje dalyvavę istorijos rekonstruktorių klubo „Partizanas“ nariai, apsirengę partizanų kovų laikmečio uniformomis, visiems susidomėjusiems pasakojo apie to meto partizanų aprangą ir ginklus.

„Nusavino“ laisvės kovotojų atminimą?

Beje, iškilmingo renginio akimirkomis savo tinklalapyje vėliau pasidalino ir Radviliškio rajono savivaldybė, paviešinusi dešimt renginio nuotraukų, iš kurių net šešiose buvo matomas dėmesio itin trokštantis rajono meras Vytautas Simelis. Apie šį akibrokštą „Radviliškio naujienų“ redakcijai pranešė pasipiktinęs skaitytojas, kuris ir suskaičiavo savivaldybės paviešintas nuotraukas.

„Galima pamanyti, jog Minaičiuose buvo pagerbtas ne kovotojų už Lietuvos laisvę atminimas, o švenčiama asmeninė rajono mero šventė. Manyčiau, kad savivaldybės tinklalapis yra skirtas pateikti informaciją gyventojams, o ne formuoti rajono vadovo asmens kultą ir tenkinti jo garbėtrošką, nes toks informacijos pateikimas yra savotiškas mūsų partizanų ir kitų laisvės kovotojų atminimo nusavinimas“, – savo nuomonės neslėpė radviliškietis.

Šiek tiek istorijos

1949 m. vasario 2-22 d. Minaičių kaime buvo sušauktas visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Pavojingomis, neįsivaizduojamai sudėtingomis sąlygomis susibūrę visos Lietuvos partizanų apygardų vadai įkūrė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį ir pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaraciją.

Šiuo dokumentu buvo užtikrintas Lietuvos valstybės tęstinumas ir paskelbta lietuvių tautos valia atkurti nepriklausomą demokratinę valstybę. Kartu su kitais tuomet parengtais dokumentais įteisintas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo organizacija, o Taryba – kaip vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Deklaracija kartu su kitais Lietuvos partizanų vadų suvažiavime priimtais dokumentais sudarė teisinį ir politinį Lietuvos ginkluotojo pasipriešinimo pagrindą, suteikė laisvės kovoms naują pobūdį, įteisino Lietuvos laisvės kovos sąjungą kaip visuotinio organizuoto ginkluotojo pasipriešinimo sovietinei okupacijai organizaciją.

Nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimui penkerius metus buvo dedamos didžiulės partizanų, ryšininkų pastangos, paaukota tūkstančiai gyvybių. Iš viso sovietų okupacijos metais tremtyje, lageriuose, ir kalėjimuose buvo nužudyta apie 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų, partizaniniame kare Lietuvoje dalyvavo daugiau nei 100 tūkstančių Lietuvos sūnų ir dukterų, žuvo ko ne kas penktas partizaninio karo dalyvis – nužudyta 20,5 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Nepriklausomos Lietuvos nesulaukė nė vienas partizanas, pasirašęs Deklaraciją.

Signatarų, 1949 metais pasirašiusių Deklaraciją, profesijos taikiame gyvenime: Bronius Liesis-Naktis (1922–1949) buvo studentas, būsimasis žurnalistas; Aleksandras Grybinas-Faustas (1920–1949) – mokytojas; Juozas Šibaila-Merainis (1905–1953) buvo mokytojas taip pat, Petras Bartkus-Žadgaila (1925–1949) – studentas, būsimasis sklandytojas; Vytautas Gužas-Kardas (1920–1949) buvo buhalteris; Leonardas Vilhelmas Grigonis-Užpalis (1905–1950) buvo mokytojas; Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918–1957) taip pat buvo mokytojas ir atsargos karininkas – visi civilinių humanitarinių profesijų atstovai ir tik Jonas Žemaitis-Vytautas (1909–1954) buvo profesionalus karininkas.

Parengta pagal Radviliškio rajono savivaldybės ir „Radviliškio naujienų“ informaciją