Kitąmet – „riebesnės“ pensijos senjorams ir kitos išmokos

Seimas pritarė valstybės ir savivaldybių bei „Sodros“ biudžetų projektams, kurie ir lems, kaip gyvensime 2022 metais. Kitąmet bus „riebesnės“ senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems, vienišo asmens išmoką gaus daugiau žmonių, reikšmingai didės ir minimali alga, mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, ūgtels bazinis pareiginės algos dydis, tačiau mokesčiai ir įmokos nesikeis, išskyrus tuos, kurie susieti su minimalia mėnesine alga.

Ūgtels dirbančiųjų pajamos

MINIMALI MĖNESINĖ ALGA. Nuo 2022 m. pradžios minimali mėnesinė alga didės iki 730 eurų, t. y. beveik 14 proc. Minimalią mėnesinę algą uždirbančių žmonių pajamos per mėnesį „į rankas“ kitąmet didės 62,5 euro. Tai yra vienas reikšmingiausių minimalios mėnesinės algos padidėjimų per dešimtmetį ir apskritai šalies istorijoje.

Moksliniai tyrimai rodo, kad minimalios mėnesinės algos didinimas prisideda prie nedarbo mažėjimo, nes didesnis atlygis skatina į darbo rinką sugrįžti ilgalaikius bedarbius.

Darbo kodeksas numato, kad minimalią mėnesinę algą galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.

ATLYGINIMAI BIUDŽETINĖSE ĮSTAIGOSE. Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui kitąmet 4 eurais padidinti bazinį pareiginės algos dydį nuo 177 iki 181 euro. Mažiausiai uždirbantiems viešojo sektoriaus darbuotojams numatoma kilstelėti minimalius pareiginės algos koeficientus.

Mažiausiai uždirbantiems A, B ir C lygio pareigybių biudžetinio sektoriaus darbuotojams minimalūs pareiginės algos koeficientai nuo kitų metų pradžios augs 0,5 koeficiento.

Beveik 25 tūkstančiai mažiausiai uždirbančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, įvertinus bazinio dydžio bei minimalių koeficientų kilimą, kitąmet gautų daugiau kaip 100 eurų didesnį atlyginimą.

Padidinus bazinį pareiginės algos dydį iki 181 euro, įstaigų tarnautojai ir darbuotojai vidutiniškai gaus 40 eurų didesnį atlyginimą.

Didės pensininkų ir neįgaliųjų pajamos

PENSIJOS. Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 414 eurų iki 465 eurų, o 2024 m. sieks 544 eurus. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 m. didės nuo 441 iki 489 eurų, o 2024 m. – iki 576 eurų.

VIENIŠO ASMENS IŠMOKA. Kitąmet vienišo asmens išmoka bus skiriama automatiškai ir mokama be atskiro asmens prašymo, o ją gaus beveik penkis kartus daugiau šalies gyventojų. Skaičiuojama, kad nuo kitų metų pradžios 32 eurų dydžio vienišo asmens išmokos priklausys apie 280 tūkst. vienišų neįgaliųjų ir pensinio amžiaus žmonių.

Nuo šių metų liepos 1 dienos teisę gauti 28,63 euro dydžio vienišo asmens išmoką turi apie 60 tūkst. asmenų: vieniši šalpos pensijų ir mažų pensijų priemokų gavėjai. Pirmąsias vienišo asmens išmokas „Sodra“ jau moka, kartu išmokama ir vienišo asmens išmokos nepriemoka, jeigu ji susidarė.

Didesnės išmokos – globojamiems (rūpinamiems) vaikams

Nuo kitų metų didės ir globos (rūpybos) išmoka, kurios dydis nesikeitė jau daugiau nei du dešimtmečius. Numatoma ne tik padidinti, bet ir diferencijuoti globos (rūpybos) išmokos dydį pagal vaiko amžių ir poreikius:

• vaikams iki 6 metų skiriant 218 eurų,
• vaikams nuo 6 iki 12 metų – 252 eurus,
• vaikams nuo 12 iki 18 metų ir tiems, kuriems nustatytas neįgalumo lygis – 273 eurus,
• buvusiems globotiniams iki 24 metų, kurie mokosi ar studijuoja, – 273 eurus.

Tikimasi, kad didesnė parama globojamiems vaikams pagerins jų kasdienes gyvenimo sąlygas bei paskatins daugiau šeimų tapti globėjais.

Vyriausybė pritarė ir siūlymui pratęsti globos (rūpybos) išmokos tikslinio priedo mokėjimą buvusiam globėjui (rūpintojui), kai, pasibaigus vaikų globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos, buvęs globotinis lieka gyventi pas buvusį globėją ir yra jo išlaikomas, kol mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, nei jam sukaks 23 metai.

Kompensacijos už būsto šildymą – didesniam skaičiui žmonių

Kitąmet didės valstybės remiamų pajamų dydis, kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti.

Dvigubai padidinus valstybės remiamų pajamų dydį, kuris taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, nuo kitų metų kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų.

Didesnės socialinės išmokos

Vyriausybei teikiant valstybės ir savivaldybių biudžetų projektus, kartu yra tvirtinami ir kitų metų socialinės paramos išmokų atskaitos rodikliai, nuo kurių priklauso gyventojams mokamos išmokos arba teisė į socialinę paramą.

Nuo 2022 metų pradžios didės baziniai socialinių išmokų dydžiai.

Planuojama, kad kitąmet bazinė socialinė išmoka sudarys 42 eurus, šalpos pensijų bazė – 150 eurų, tikslinių kompensacijų bazė – 126 eurus, valstybės remiamų pajamų dydis sieks 129 eurus.

Planuojamas minimalių vartojimo poreikių dydis kitais metais sieks 267 eurus.

Pagal SADM informaciją parengė Jonas MARCINKUS