Radviliškyje atsiras antras vagonas

Aušra MIKŠIENĖ

Lygiai prieš savaitę Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centras, prieš tai neeiliniame posėdyje sulaukęs rajono Tarybos palaiminimo, dalyvavo tarptautiniame „Lietuvos geležinkelių“ organizuotame keleivinių vagonų pardavimo viešajame aukcione ir už kiek daugiau nei 30 tūkstančių eurų įsigijo vagoną-restoraną.

Tiesa, nuo 1987 metų geležinkelio bėgiais riedėjęs 30 vietų vagonas, kuriame keleiviai mėgavosi užkandžiais ir gėrimais, Radviliškyje atliks kitą funkciją – taps ne tik geležinkelio sostine vadinamo Radviliškio įvaizdžio dalimi, bet ir jaunimo traukos centru.

Geležinkelis – radviliškiečių duona ir druska

Ne paslaptis, kad Radviliškis nuo geležinkelių – neatsiejamas. 1870 metais įsteigtas geležinkelio mazgas turėjo didelės įtakos miesto ekonominio ir kultūrinio gyvenimo formavimuisi – didžioji dalis Radviliškio miesto gyventojų dirbo geležinkelyje, formavosi geležinkeliečių dinastijos. Beveik pusantro šimto metų stūksanti Radviliškio geležinkelio stotis tūkstančiams šio krašto žmonių visais laikais buvo didžiojo kelio pradžia, o tragiškaisiais tremties metais – atsisveikinimo su Tėvyne vieta.

Radviliškio geležinkelio mazgas yra vienas iš stambiausių ir seniausių Lietuvoje, jo raida atspindi ir Lietuvos geležinkelio istoriją. Stotis ir jos statiniai išlaikė per beveik pusantro šimto metų susiklosčiusį autentišką išplanavimą, funkcijas, įvairių laikotarpių techniką bei įrangą, tad nenuostabu, kad stoties kompleksas, kurį sudaro geležinkelio stotis, ūkinis pastatas, lokomotyvų depas ir vandentiekio bokštas, 2005 metais įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

„Kad reikia simbolio, įvaizdžio, tinkančio tik Radviliškiui, kalbėta jau senokai. Prieš dešimt metų turėjome įvairių minčių, kreipėmės ir į „Lietuvos geležinkelius“, kurių prašėme mums perleisti nebenaudojamus vagonus. Galvojome, kad galėtume ir muziejų įkurti, ir geležinkeliečio profesiją populiarinti, ir jaunimui neformalią erdvę sukurti, ir glaudų miesto bei geležinkelio ryšį perteikti čia apsilankantiems. Deja, pasikeitus vadovybei, pažadai padovanoti Radviliškiui keletą vagonų – išgaravo. Reikėjo ieškoti kitų sprendimų. Vienas iš tokių – vagoną bandyti nusipirkti aukcione ir, atsižvelgiant į jaunimo prašymą, jį perleisti jiems“, – sako Radviliškio rajono savivaldybės vicemeras Kazimieras Augulis.

Jaunimas nori neformalios aplinkos

Liepos 27-ąją sušauktame neeiliniame rajono Tarybos posėdyje nuspręsta leisti Švietimo ir sporto paslaugų centrui dalyvauti „Lietuvos geležinkelių“ viešajame aukcione ir tam skirti ne daugiau kaip 30 tūkstančių 800 eurų iš privatizavimo fondo lėšų.

„Nors norinčiųjų įsigyti apie 23 tonas sveriantį 23,5 metro ilgio vagoną-restoraną buvo ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio, jį už 30 tūkstančių 700 eurų įsigijome mes. Žinoma, daugeliui kyla klausimas: „O kam jis jums?“. Ir kai kurie Tarybos nariai prieš balsavimą dėl leidimo dalyvauti aukcione sakė, kad yra ir svarbesnių sričių, kurioms galima išleisti pinigus. Žinoma, tačiau mūsų atsakymas paprastas: viskas dėl jaunimo, kuris – mūsų ateitis. Jau senokai jaunimas kalbėjo, kad reikėtų neformalios aplinkos, kurioje būtų galima rinktis, bendrauti, vesti netradicines pamokas. Kodėl tai negalėtų būti traukinio vagonas, kuris būtų panaudojamas vaikų neformaliojo švietimo, vaikų ir jaunimo užimtumo organizavimo funkcijai vykdyti plečiant centro edukacines veiklas“, – „Radviliškio naujienoms“ sako Švietimo ir sporto paslaugų centro direktorius Vaidotas Jakavičius.

Šeimininkaus „Jaunimo erdvės“

Kad jaunimas nori burtis ir bendrauti, įsitraukti į įvairiausias veiklas, puikiausiai atspindi „Jaunimo erdvės“, daugybę jaunimo kasdien suburiančios ne tik Radviliškyje, bet ir Šeduvoje. Jaunuoliai ne tik čia leidžia laiką, bendrauja, mokosi, tobulėja, bet ir prisideda prie įvairiausių švenčių organizavimo rajone.

Pasak V. Jakavičiaus, būtent „Jaunimo erdvės“ ir šeimininkaus į Radviliškį atkeliausiančiame vagone: „Didžioji dalis „Jaunimo erdvės“ lankytojų yra iš socialinės rizikos šeimų, todėl jų pritraukimas į centro veiklą turi būti organizuojamas per neformalias veiklas neformaliose aplinkose. Minėtų aplinkų Radviliškio mieste yra labai nedaug, todėl įsigijus keleivinį vagoną ir jame galės būti organizuojamos įvairios veiklos jaunimui. Tai galėtų būti protmūšiai, kūrybinės dirbtuvės, susitikimai ir kitos veiklos, kurios skatintų ne tik jaunimo užimtumą, bet ir ugdytų socialines kompetencijas. Net neabejoju, kad jaunimas bus aktyvus ir vagoną tikrai pavers nuostabiu traukos centru ne tik jaunimui, bet ir miesto svečiams. Beje, šioje erdvėje galėtų būti organizuojamos ir netradicinės pamokos mokiniams. Mokinių apklausos, moksliniai tyrimai rodo, kad mokiniams ypač nepatinka tradiciškai vedamos pamokos, o ir ugdymo programų bendrieji ugdymo planai numato dalį ugdymo proceso organizuoti ne pamokų forma, už mokyklos ribų“.

Nepritarė du Tarybos nariai

Tarybos posėdyje liepos 27-ąją sprendimui dalyvauti aukcione nepritarė tik du Tarybos nariai: Justas Malinauskas ir Jurgis Baublys. Pastarojo teigimu, jaunimui mieste yra ir kitų vietų, kuriose būtų galima susirinkti: „Galima paprašyti, kad jaunimą įleistų į geležinkelio stotį, sutvarkyti Jaunimo mokyklos patalpas. Juk tą vagoną dar ir pertvarkyti reikės, kad jis būtų pritaikytas veikloms, jį prižiūrėti“.

Tačiau rajono meras Antanas Čepononis pabrėžia, kad geležinkelio stoties patalpos jaunimui yra užvertos: „Jau seniau, kai grupė „Ratai“ ieškojo patalpų repeticijoms, kreipėmės, prašėme skirti kokį kampelį, tačiau gavome aiškų atsakymą, kad jaunimo neįsileis. O dėl vagono – jo tvarkyti nereikės. Jame jau atliktas kapitalinis remontas. Ten yra staleliai su sėdimomis vietomis, anglinė krosnelė, vanduo, tualetas. Nebus ir jokių naujų etatinių struktūrų – jaunimas ateis su savo idėjomis ir ten tvarkysis patys. Nepamirškime, kad tai tuo pačiu yra ir miesto įvaizdžio dalis“.

Jaunimas noriai lanko tremtinių vagoną

„Turime parodyti, kad esame geležinkeliečių miestas. Kuo dar galime pasigirti ir kuo dar esame išskirtiniai? Niekuo. Nepamirškime, kad vienas vagonas, menantis istoriją ir kuriantis įvaizdį, į Radviliškį jau buvo atvežtas“, – kalbėdamas apie kruopščiai geležinkelininkų atkurtą autentišką trėmimų traukinio vagoną, stovintį greta geležinkelio stoties, sako minėto vagono atsiradimo Radviliškyje vienas iš idėjos autorių rajono vicemeras K. Augulis.

Jis prisimena, kad kai mero Antano Čepononio nurodymu nuvažiavo į Kauną apžiūrėti vagoną, šis buvo tragiškos būklės: „Buvo metalas, šiek tiek lentų. Tiesiog pliki griaučiai. Grįžęs parodžiau nuotraukas, pasitarėme ir nepaisydami prieštaravimų nusprendėme jį parsivežti į mūsų miestą. Tiesa, tąkart, tarpininkaujant Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Radviliškio rajono savivaldybei vagoną neatlygintinai perdavė Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas“.

Dabar tremtinių vagonas sulaukia didžiulio susidomėjimo. Kaip pasakoja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyriaus pirmininkė Stasė Janušonienė, dalyvaudama ekskursijose ir pasakodama jaunimui apie tremties siaubus, ji sulaukia įvairiausių klausimų: „Jaunimas domisi, ką valgėme, kaip miegojome ir panašiai. Vaikai užduoda labai netikėtų klausimų, tačiau mes noriai atsakome į juos visus, nes tai – dalelė visos šalies istorijos. Jaunimui tokia erdvė ir toks būdas susipažinti su istorija – labai priimtinas“.

Panašus vagonas lankytojus vilioja Vilniuje

Kad ir prieš savaitę nupirktas vagonas taps traukos centru – net neabejojama. Štai ir šalies sostinėje įkurtame geležinkelių muziejuje eksponuojamas 1984 metų gamybos trisdešimties vietų vagonas-restoranas, priklausęs tarptautiniams traukiniams, vežusiems keleivius iš Vilniaus į Sankt Peterburgą ir Maskvą, sulaukia didžiulio lankytojų susidomėjimo.

„Mes statome bokštus, puoselėjame Burbiškio dvarą, tačiau pamirštame, kad reikia atsigręžti ir į tai, kas reprezentuoja Radviliškį kaip geležinkelių sostinę. O jei tai pasitarnaus ir aktyvaus, kūrybingo jaunimo užimtumui – labai nuostabu. Net neabejoju, kad jie vagoną išnaudos tinkamai ir sukurs nuostabią erdvę“, – įsitikinęs vicemeras.

O 23,5 metro ilgio, 3 metrų pločio ir 4,5 metro aukščio vagone, turinčiame tokias pačias tipines važiuoklės dalis, mazgus ir agregatus, stabdžių bei prikabinimo sistemas kaip ir keleiviniai vagonai, erdvių netrūks – jame yra salonas, kuriame stovi stalai ir bufetas, virtuvės ir pagalbinės patalpos. Virtuvės skyriuje karšto maisto ruošimui yra įrengtos skystu kuru ar elektra šildomos kaitlentės, o maisto produktų saugojimui, pusfabrikačių atšaldymui ar maistinio ledo pagaminimui įrengta ir patalpa su šaldytuvais. Vagone įrengtos atskiros vandens tiekimo sistemos virtuvės ir vonios patalpoms, yra oro kondicionavimo sistema, apšildymo vandeniu sistema su kombinuotu elektra ar akmens anglimi kūrenamu vandens šildymo katilu.