Kineziterapeutas pataria: kulno skausmas gali būti pirmas rimtos pėdos problemos signalas 

Daugelis žmonių kulno skausmą nurašo nuovargiui ar netinkamai avalynei ir tikisi, jog nemalonūs pojūčiai praeis savaime. 

Tačiau mūsų praktika rodo kitą vaizdą: pacientai dažniausiai kreipiasi praėjus 3–12 mėnesių nuo pirmųjų simptomų, kai paprastas uždegimas jau tapo lėtiniu, o eisena – pakitusi.

Kulnakaulis – didžiausias pėdos kaulas, atlaikantis visą kūno svorį kiekvieno žingsnio metu. Kai jį skauda, žmogus nevalingai, vengdamas skausmo, perskirsto svorį ant sveikos kojos – pirštų galiukų ar ant išorinės pėdos dalies. 

Ši kompensacija per kelias savaites sukelia grandininę reakciją: pradeda skaudėti čiurną, kelį, klubą, galiausiai – nugarą.

Kulno skausmas nėra retas reiškinys – jį gyvenime patiria kas dešimtas žmogus. Dažniausiai tai plantarinis fascitas ar Achilo sausgyslės uždegimas – būklės, kurios puikiai reaguoja į gydymą, jei kreipiamasi laiku, o ne po kelių mėnesių kentėjimo.

„Ortopedijos Centro“ kineziterapeutas Osvaldas Mažonas dalijasi įžvalgomis apie dažniausias kulno skausmo priežastis, jų požymius ir tai, kada būtina kreiptis į specialistą.

Daugiau informacijos → Kulno skausmas ir jo gydymo būdai.

Dažniausios kulno skausmo priežastys

Plantarinis fascitas

Plantarinis fascitas – dažniausia kulno skausmo priežastis. Tai plantarinės fascijos – storo fibrozinio raiščio, jungiančio kulnakaulį su pėdos pirštais – uždegimas. Fascija palaiko pėdos skliautą ir paskirsto apkrovą einant. Kai ji perkraunama, atsiranda mikroplyšimai ir uždegimas.

Būdingas požymis – aštrus skausmas kulno apačioje žengiant pirmuosius žingsnius ryte ar po ilgo sėdėjimo. Dienos eigoje skausmas šiek tiek atslūgsta, tačiau sugrįžta po ilgesnio vaikščiojimo ar stovėjimo.

Achilo sausgyslės uždegimas

Achilo sausgyslė jungia blauzdos raumenis su kulnakauliu – tai stipriausia žmogaus sausgyslė, atlaikanti iki 12 kartų didesnę apkrovą nei kūno svoris šuolio metu. Jos uždegimas dažniausiai išsivysto dėl pasikartojančios mechaninės perkrovos.

Skausmas lokalizuojasi užpakalinėje kulno dalyje, stiprėja ryte ir po fizinio krūvio. Rizikos grupė – 30–50 metų aktyvūs žmonės. Negydomas tendinitas per 6–12 mėnesių progresuoja į degeneracinę formą.

Kulno ataugos

Kulno atauga – kaulinė išauga ant kulnakaulio, susiformavusi dėl nuolatinio plantarinės fascijos tempimo. 

Apie 50 % žmonių, turinčių kulno ataugas, jaučia skausmą – aštrų, lokalizuotą kulno apačioje. Kulno ataugos dažnai išsivysto kaip plantarinio fascito pasekmė.

Kodėl kulno skausmas stipriausias ryte?

Miego metu pėda natūraliai lenkiasi žemyn – plantarinė fascija ir Achilo sausgyslė ilsisi sulenktoje padėtyje. Atsikėlus ir žengiant pirmuosius žingsnius, šie audiniai staiga išsitempia – tai sukelia aštrų, geliantį skausmą.

Dienos eigoje audiniai „įšyla”, kraujotaka pagerėja ir skausmas atslūgsta – todėl daugelis mano, kad viskas taip ir praeis savaime. Tačiau po ilgesnio vaikščiojimo ar stovėjimo fascija vėl perkraunama ir skausmas sugrįžta.

Jei aštrus rytinis kulno skausmas kartojasi ilgiau nei kelias savaites – tai signalas, kad reikalinga kineziterapeuto konsultacija.

Kaip gydomas kulno skausmas?

Gydymo metodas parenkamas pagal priežastį, tačiau dažniausiai taikoma kelių metodų kombinacija.

• Smūginių bangų terapija – vienas efektyviausių metodų gydant plantarinį fascitą ir kulno ataugas. Akustinės bangos stimuliuoja kraujotaką, skatina audinių gijimą ir ardo kaulines atauga. Tyrimai rodo, kad smūginių bangų terapija efektyvi 85–90 % pacientų, kuriems konservatyvus gydymas nepadeda.
• K-laser terapija – didelio intensyvumo lazeris, prasiskverbiantis į gilius audinius. Mažina uždegimą, skausmą ir pagreitina gijimą. Ypač efektyvus esant Achilo sausgyslės uždegimui ir lėtiniam plantariniam fascitui – teigiamas poveikis išlieka iki 3 mėnesių po gydymo kurso.
• Kineziterapija – tiksliniai blauzdos raumenų stiprinimo ir tempimo pratimai mažina apkrovą plantarinei fascijai ir Achilo sausgyslei. Kartu koreguojama pėdos biomechanika ir eisena.
• Ortopediniai vidpadžiai – individualiai pagaminti vidpadžiai tolygiai paskirsto apkrovą, sumažina spaudimą kulno sričiai ir koreguoja pėdos skliautą.
• Injekcijos – gliukokortikoidų ar PRP injekcijos taikomos esant stipriam skausmui, kai kiti metodai neefektyvūs. Skiriamos tik tiksliai nustačius priežastį.

Ortopedinių vidpadžių svarba esant kulno skausmui

Plantarinis fascitas ir kulno ataugos dažniausiai išsivysto dėl netaisyklingos pėdos biomechanikos – per didelės pronacijos, plokščiapėdystės ar aukšto pėdos skliauto. Standartinė avalynė šių problemų nekoreguoja – ji tik amortizuoja smūgį, bet nepašalina priežasties.

Individualūs ortopediniai vidpadžiai veikia kitaip. Igli® anglies pluošto vidpadžiai, taikomi „Ortopedijos Centre“, ne tik palaiko pėdos skliautą, bet ir aktyvuoja pėdos raumenis per specialius spaudimo kupolus. 

Stimulai keliauja į centrinę nervų sistemą, kuri siunčia signalą atgal į pėdos raumenis – taip pėda treniruojama ir koreguojama kiekvieno žingsnio metu. Tai ilgalaikis gydymo efektas, o ne tik simptomų malšinimas.

Vidpadžiai pritaikomi atlikus MEDI® kompiuterinę pėdų analizę – specialus kilimėlis su spaudimo jutikliais parodo tikslią pėdos padėtį, spaudimo taškus ir deformacijas. Remiantis analizės rezultatais, ekspertas konstruoja vidpadį individualiai – pagal pėdos tipą, avalynę, amžių ir darbo pobūdį.

Daugiau informacijos → Igli® ortopediniai vidpadžiai.

Kada būtina kreiptis į kineziterapeutą?

Kineziterapeutо konsultacija būtina, jei:

• Skausmas nepraeina per 2–3 savaites nepaisant šaldymo, avalynės keitimo ir apkrovos mažinimo;
• Skausmas stiprėja arba plinta į čiurną, blauzdą ar kelio sritį;
• Atsiranda tinimas, paraudimas ar kulno srities karštis;
• Pakito eisena – šlubavimas ar vengimas atsiremti ant skaudančios kojos;
• Skausmas pažadina naktį arba jaučiamas ramybės būsenoje.

Kulno skausmas, gydomas laiku, dažniausiai praeina per 6–12 savaičių. 

Atidėtas gydymas virsta lėtiniu skausmu, kuris keičia eiseną ir sukelia rimtas problemas kituose sąnariuose.