Užsieniečius sužavėjo Radviliškis

Aušra MIKŠIENĖ

Liepos 22-ąją iškilminga eisena startavęs Europos žmonių festivalis Radviliškį šią savaitę pavertė tikrų tikriausiu „tautų katilu“ – čia sugužėjusios keliolikos Europos tautų delegacijos pristatė savo krašto kultūrą, papročius, rungėsi sporto varžybose, kvietė miestiečius į gatvės teatro ir kitus kultūrinius pasirodymus, vaišino nacionaliniais patiekalais.

Net ir alinantys karščiai miestiečių prie vandens telkinių neišviliojo – jie aktyviai dalyvavo visuose renginiuose, kartu šoko ir dainavo. „Nuostabu matyti, kad mūsų miestas – gyvas. Ir miestiečiai gatvėmis vaikšto besišypsodami, draugiški ir džiaugiasi kiekviena diena. Atrodo, ir čia norėtųsi suspėti, ir ten, tik ne visur kojos sugeba nunešti“, – šypteli kartu su šeima į kulinarinio paveldo pristatymą antradienio pavakarę atskubėjusi Audronė Dailidonienė.

O kaip mūsų šalį ir Lietuvoje pirmąkart organizuotą Europos žmonių festivalį vertina patys svečiai? „Radviliškio naujienos“ nusprendė atskleisti festivalio užkulisių uždangą ir užsieniečius aplankyti jų namais savaitei tapusiose miesto mokyklose.

Gyvenimo sąlygos – pačios paprasčiausios

Europos žmonių festivalis – renginys, kurio dalyviai neieško komforto ar didelių patogumų, todėl ir gyvenimo sąlygos čia – pačios paprasčiausios.

Svečiai apgyvendinti trijose miesto mokyklose. Vinco Kudirkos progimnazijoje įsikūrė Suomijos, Vengrijos, Latvijos ir Lietuvos delegacijos, Gražinos pagrindinėje mokykloje apsigyveno Danijos, Vokietijos, Airijos bei į vieną komandą susibūrę Ispanijos ir Italijos atstovai, o Lizdeikos gimnazijos klasėse – Belgijos, Prancūzijos, Liuksemburgo, Lenkijos ir Škotijos delegacijos.

Būtent šios mokyklos atrinktos dėl jų patogaus išsidėstymo, kad dalyviai visas reikiamas erdves be didesnių sunkumų lengvai pasiektų pėstute. Būtent maži atstumai ir puikus erdvių išdėstymas sužavėjo visus užsieniečius. Jiems nereikėjo samdytis autobusų, kulniuoti kelių ar keliolikos kilometrų – viskas beveik ranka pasiekiama.

„Nesulaukėme jokių nusiskundimų. Tik daržovių daugiau paprašė per pietus, o viskuo kitu jie labai patenkinti. Elgiasi tvarkingai, padoriai, netriukšmauja ir problemų nekelia“, – šypteli Gražinos pagrindinės mokyklos vadovas Laisvūnas Vaičiūnas.

Netrukus jis palydi ir į klases, kuriose gyvena užsienio atstovai. „Štai, jokios prabangos. Čiužiniai parūpinti ir tiek. Svarbu, kad yra kur permiegoti, pavalgyti ir nusiprausti“, – sako L. Vaičiūnas.

Iš tiesų, mokyklų klasės virto tikrų tikriausiais bendrabučių kambariais, kuriuose įsikūrė po septynis ar aštuonis žmones – krūvos daiktų, lagaminų, krepšių, avalynės ir rūbų išdėliota čia pat, prie lovas atstojusių čiužinių. Laisvą laiką užsieniečiai leido ne tik miesto kavinėse, viešosiose erdvėse, bet ir čia pat – mokyklų koridoriuose ar kiemeliuose.

Pakeitė nuomonę apie lietuvius

„Ar esame patenkinti? O taip! – šūkteli iš Airijos atvykusi Melisa. – Radviliškis yra labai gražus miestas, žmonės – labai draugiški, o festivalio organizatoriai padirbėjo iš peties. Tokio organizuotumo ir sklandumo dar neteko matyti niekur. Labai nustebino ir švara – nematėme šiukšlių gatvėse ar patvoriuose.“

Gražinos pagrindinės mokyklos kieme sutiktai 24-erių merginai Europos žmonių festivalis – jau penktasis, o jos vaikinui Styvenui – pirmasis. Melisa sako, kad tokie festivaliai leidžia aplankyti tuos kampelius, kurių įprastai per atostogas nė nesugalvotum aplankyti, tad čia šiemet pasikvietė ir savo vaikiną.

„Taip, mes – pora. Ir festivalyje aš dalyvauju būtent jos paskatintas. Iš tiesų, nesitikėjau, kad bus taip nuostabu. Lietuva kaip šalis mums nėra svetima, juk Airijoje dirba daug lietuvių, tačiau klydome galvodami, kad esate labai varginga šalis. Turite ir nuostabias mokyklas, stiprias sporto bazes, gražų miestą. Apie Lietuvą nuomonę tikrai pakeičiau, nes pas mus atvykstantys lietuviai sudarė visiškai klaidingą įspūdį. Pasirodo, jūs – draugiški ir labai laimingi žmonės“, – juokiasi 23-ejų airis, kartu su bendratautiečiais atvykęs iš Šenon upės pakrantėje įsikūrusio Atlono miesto, kuriame gyvena daugiau nei 20 tūkstančių žmonių.

Europos žmonių festivalių „veteranas“ airių gretose – netrukus į pokalbį įsijungęs Andis. Pusamžis vyriškis sako, kad jis, kaip šios fiestos dalyvis, aplankė jau trylika šalių. Lietuva – jau keturioliktoji: „Man smagu sutikti naujų žmonių, užmegzti draugystę. Jūsų miestas – labai gražus, puiki infrastruktūra. Jeigu reikėtų pasakyti poziciją, kurią skirčiau šiam festivaliui, tai jis neabejotinai patektų į top penketuką. Dar niekur nemačiau taip išpuošto miesto, tokio darnaus organizatorių darbo. Esu labai maloniai nustebintas“.

Vizito metu norėjosi pabendrauti ir su Danijos atstovais, atvykusiais iš Fredriksundo miesto, tačiau trukdyti svečių nesiryžome – daugelis jų saldžiai snaudė klasėse, o kai kurie – tiesiog mokyklos kieme, parkritę ant išneštų čiužinių.

Pranoko visus lūkesčius

Gražinos pagrindinėje mokykloje įsikūrę vokiečiai dieną miegoti neskubėjo – tiesiog koridoriuje įsirengė poilsio kampelį – žaidė stalo futbolą, šnekučiavosi parkritę ant sėdmaišių. Pamatę žurnalistus, Vokietijos atstovai suskubo ieškoti žmogaus, galinčio bendrauti anglų kalba. „Palaukite, pakviesime anglų kalbos mokytoją“, – laužyta anglų kalba ištaria jaunutė mergina ir netrukus sulaukiame pašnekovo – Matijo.

Jaunas vyras, kaip ir svečiai iš Airijos, pabrėžė, kad taip gerai organizuoto festivalio jam dar neteko matyti: „Teko dalyvauti daugelyje Europos žmonių festivalių. Radviliškyje – vienas iš geriausių. Tai ne tik mano, bet ir visos mūsų delegacijos nuomonė. Mus sužavėjo lietuvių draugiškumas, maistas, gyvenimo sąlygos. Svarbiausia yra tai, kad organizatoriai bet kokį klausimą išsprendžia per labai trumpą laiką“.

Lietuvoje pirmąkart lankęsis Matijas šypsodamasis sako, kad tikriausiai visi Vokietijos delegacijos atstovai mūsų šalį aplankė pirmąkart. Įdomu tai, kad vokiečiai čia atvyko iš Bad Zegebergo miesto, kuris dydžiu labai panašus į Radviliškį: „Domėjomės jūsų kraštu, miestu, tačiau esame maloniai nustebinti, nes visi lūkesčiai – pranokti“.

„Radviliškio naujienos“ – prancūzų lūpomis

Netrukus praveriame ir Lizdeikos gimnazijos duris. Nenuostabu, kad visų delegacijų rasti nepavyko, nes daugelis jau išskubėję į renginius ir įvairiausias veiklas, tačiau čia mus plačiomis šypsenomis sutiko energingieji Prancūzijos delegacijos atstovai.

Vienas iš jų, Lionelis, kruopščiai tapė paveikslą, kuriame – ne tik į mūsų miestą iš vakarų Prancūzijos Pei de lia Šatinjere miesto, kuriame gyvena 16 tūkstančių žmonių, atvykę svečiai, bet ir Radviliškio simbolis – traukinys.

58-erių metų vyras šypteli: „Tai bus dovana miestui. Mano anglų kalbos žinios nėra labai geros, tačiau tikrai moku pasakyti, kad esu čia laimingas. Sutikau daugybę naujų žmonių, nuostabių radviliškiečių, kurie sužavėjo savo draugiškumu ir atsidavimu darbui“.

Prancūzas Džiulijanas priduria, kad Radviliškis – labai gražus miestas: „Matėme nuostabią bažnyčią, gražias erdves. Tai jau šeštasis mano festivalis. Mėgstu sportuoti ir linksmintis, užmegzti ryšius su kitų šalių atstovais, su kuriais mielai bendrauju ir po festivalių, socialiniuose tinkluose“.

Panašu, kad prancūzai net ir išvykę domėsis mūsų kraštu. Džiulijanas ne tik paprašė parodyti, kaip socialiniame tinkle „Facebook“ surasti mūsų savaitraščio paskyrą, bet ir subūrė visus mažam iššūkiui – lietuvių kalba ištarti „Radviliškio naujienos“. Norintys išvysti rezultatą tai padaryti galite socialiniame tinkle „Facebook“ aplankę mūsų savaitraščio profilį.

Nustebino simbolikos gausa

Radviliškyje jau visą savaitę gyvena ne tik Airijos, Danijos, Vokietijos ar Pranzūcijos delegacijos. Miestiečius pasirodymais nuo ryto iki vakaro džiugino ir iš mažesnio už Radviliškį miesto Libramonto atvykę belgai, 2009 metų sausį įkurto Razebori miesto Suomijoje atstovai, netoli Vengrijos sostinės įsikūrusio Sentendre miesto gyventojai, kaimynai latviai iš Rezeknės ir lenkai iš Zločenieco, Portugalijos Kantanjiedži miesto atstovai, akį išskirtinėmis aprangomis traukę škotai iš Diūnon miesto, Ispanijos Aranda de Duero gyventojai bei iš pietvakarių Liuksemburgo Šyflaž miesto į Radviliškį atvykę svečiai.

Pastaruosius, Liuksemburgo atstovus, pavyko pakalbinti tiesiog gatvėje, kai akį patraukė keturi užsieniečiai, tiesiog prie parduotuvės kertantys picą ir gruzdintas bulvytes. „Oi ne, maistas mokyklose mus tenkina, tiesiog šiandien nespėjome sugrįžti ir pavalgyti“, – išgirdusi klausimą, ar lietuvių tiekiamas maistas toks neskanus, kad tenka užkandžiauti gatvėje, juokiasi Viviana.

Ketveriukė, aplankiusi jau ne vieną festivalį, vieningai tikina: būti Radviliškyje – labai gera. „Neabejotinai patenkate į geriausiųjų penketuką“, – šypteli Rolandas, o jo tautietis Frankas priduria: „Taip gražiai papuošto miesto ir tiek daug festivalio simbolikos nesame matę niekur kitur. Papuoštas net petankės aikštynas. Esame maloniai priblokšti. Tiesiog nuostabu“.

Padėka visiems radviliškiečiams

Apie tai, kad svečiai yra sužavėti ir stebisi sklandžiu radviliškiečių darbu, sako girdėjęs ir Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Apie tai jis prakalbo antradienį surengtoje tradicinėje darbinėje konferencijoje.

Už gerą organizacinį festivalio komandos darbą ir suteiktą galimybę apsilankyti Lietuvoje radviliškiečiams dėkojo ne tik festivalio dalyviai iš užsienio, bet ir asociacijos Europos žmonių festivalis prezidentas Janas Fritzenas.

„Taip, svečiai yra laimingi. Visi kartoja, kad tai – vienas iš geriausių festivalių. Pamenu, kai jie atvyko spalio mėnesį ir mes rodėme išraustą centrinę aikštę, kurioje šią savaitę sėkmingai vyko gatvės teatro pasirodymai, ir dar tik statomą baseiną, visi kraipė galvas ir kartojo, kad suspėti – neįmanoma. Šiandien jie mato, kad padarėme daugiau nei žadėjome“, – šypteli racijos, kuria bendrauja su visa organizacine komanda, iš rankų visas dienas nepaleidžiantis rajono vadovas.

Tačiau labiausiai merą džiugina ne svečių įvertinimas, o patys radviliškiečiai – ir ta komanda, kuri uoliai plušėjo iki festivalio ir jo metu, ir tie žmonės, kurie nebijodami karščio džiaugsmo šūksniais visus sutiko pirmąją festivalio dieną: „Buvo neramu, nes bijojau, kad karščiai žmonių į gatves nesuburs. Kaip maloniai aš buvau nustebintas, kai išvydau minias laimingų radviliškiečių. Ačiū jums, mielieji, kad buvote aktyvūs visą savaitę. Gera matyti žmones ir dieną, ir vakarinės programos metu. Miestas gyvas, o mes – laimingi. Suprantu, kad ėjome teisinga linkme ir dirbome ne veltui – festivalis reikalingas žmonėms. Jie nori matyti svečius, dalyvius, susipažinti su jų kultūra, papročiais. O ir pats miestas neabejotinai sulaukė naudos – kasdien matome pilnais krepšiais iš parduotuvių skubančius ar miesto kavinėse, mugėje pinigus išleidžiančius svečius. Ką tai reiškia? Kad dalis lėšų parkeliaus į miesto biudžetą“.

Tačiau festivalio linksmybės dar nesibaigė – liepos 27 dieną triukšmingai bus paskelbta festivalio pabaiga. Beje, festivalio uždarymas sutaps ir su kasmet didžiulio gyventojų dėmesio sulaukiančia miesto gimtadienio švente, tad pramogų dar tikrai bus.