Kiaulių maras pakišo kiaulę: užkrėsta teritorija apima jau septynias rajono seniūnijas

Aušra MIKŠIENĖ

Jeigu afrikinis kiaulių maras, į Lietuvą iš Baltarusijos patekęs 2014 metais, iki pat praėjusių metų pabaigos Radviliškio rajono gyventojams skambėjo gana egzotiškai ir nepažįstamai, tai šiandien situacija – gana bauginanti. Radviliškio rajone jau nustatytas viruso protrūkis. Maras įsisuko ne tik į miškus, kuriuose gaišta šernai, bet ir į kiaulių laikymo vietas. Praėjusią savaitę išvežti mėginiai ir dar iš vieno Šaukoto miestelio ūkio.

„Taip, vėl krito kiaulė, o patologiniai duomenys – labai panašūs į afrikinį kiaulių marą, tačiau reikia sulaukti laboratorinio patvirtinimo“, – savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ sakė Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Alvidas Trilikauskas.

Galvoja imtis griežtesnių priemonių

Kad situacija negerėja visoje šalyje, kalbėta ir liepos 11 dieną Žemės ūkio ministerijoje surengtame pasitarime. „Iš tiesų, situacija yra tokia, kad afrikinis kiaulių maras Lietuvoje nėra sustabdytas, o užkrėsta teritorija plečiasi. Taip pat didėja ir ūkių skaičius, tad jokio atsipalaidavimo nė negali būti. Priešingai“, – po pasitarimo „Radviliškio naujienoms“ sakė šalies sostinėje viešėjęs Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius.

Jo teigimu, pasitarime prabilta ir apie tai, kad ministerija galvoja sugriežtinti biosaugos reikalavimų laikymąsi: „Ypač – smulkiuose ūkiuose. Jeigu bus nustatyta, kad smulkaus ūkio savininkas nesilaikė reikalavimų, o jo ūkyje bus nustatytas afrikinio kiaulių maro atvejis, galvojama tokiam ūkiui netgi neskirti kompensacijos, kurios yra skiriamos dabar. Juk ūkininkai turi leidimus auginti kiaules, jiems suteikta visa išsami informacija, kaip apsisaugoti ir kaip elgtis, kad maras į jų ūkį neatkeliautų“.

Maras už vartelių nelaukia

Ne paslaptis, kad kad afrikinis kiaulių maras plinta ir Radviliškio rajone. Tai rodo ir laukinės faunos duomenys. Jeigu praėjusių metų gruodį liga buvo nustatyta tik Baisogalos miškuose, tai šiuo metu jau yra nustatyta 70 teigiamų atvejų iš tirtų sumedžiotų ar nugaišusių 512 šernų, o užkrėsta teritorija jau apima septynias seniūnijas. Paskutiniu metu židiniai nustatyti Šaukoto ir Grinkiškio seniūnijose.

„Tikroji nelaimė prasidėtų tuomet, jei liga persimestų į kiaulių ūkius, kuriuos tokiu atveju tektų naikinti. Mūsų rajonas yra skaitlingiausias kiaulių skaičiumi, mus lenkia tik Panevėžio rajonas“, – pranašiškus žodžius Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas ištarė vos tik prasidėjus šiems metams.

Tiesa, nors Radviliškio rajonas ir antras šalyje pagal laikomų kiaulių skaičių, mūsų kraštui afrikinio kiaulių maro rizika – didesnė negu kaimynams. Skaičiuojama, kad 900 kiaulių laikytojų mūsų rajone augina per 44 tūkstančius kiaulių, kai tuo tarpu Panevėžio rajone mažiau negu 40 laikytojų augina 48 tūkstančius kiaulių. „Tai reiškia, kad vietų, galinčių tapti maro židiniais, turime labai daug. Jeigu nieko nedarysime, maras gali ateiti į kiekvieną kiemą“, – situacijos rimtumą pabrėžia A. Trilikauskas.

Pirmos „aukos“ – šaukotiškių ūkiuose

Ne veltui sakoma, kad nuo maro, bado, ugnies ir karo neapsaugotas nė vienas. Afrikinis kiaulių maras ateiti netruko ir pirmiausia pasibeldė į šaukotiškės Stanislavos P. kiemą. Moteris, kaip pasakoja A. Trilikauskas, ramiai augino tris kiaules ir, kai susirgo 120 kilogramų svorio bekonas, dar bandė taikyti įprastą gydymą ir nė neįtarė klastingo viruso. Tik kiaulei nugaišus paaiškėjo, kad į ūkį įsisuko afrikinis kiaulių maras. Ūkininkei teko po žemėm užkasti ne tik nugaišusį bekoną, bet ir dar dvi drūtas kiaules, kurias pagal reikalavimus buvo privaloma sunaikinti. Negana to, visa sodyba lyg pavojingiausias miestelio taškas buvo aptverta „STOP“ juosta, o mažiausiai vienerius metus apie kiaulių auginimą šeimynai teks pamiršti.

A. Trilikauskas spėja, kad virusas į ūkį galėjo patekti dviem keliais: „Vienas iš tokių variantų – termiškai neapdorota šeimininkų šviežiai pjauta žolė. Galėjo būti ir taip, kad užkratą į ūkį atnešė čia lankęsi ir įvairius ūkio darbus nudirbti talkinę žmonės, nes čia ir malkas vieni padėjo kapoti, ir žolę šienauti, ir mėšlą mesti“.

Kaip ir buvo tikėtasi, antrosios maro aukos ilgai laukti nereikėjo – visai netrukus Šaukotą ir visą Radviliškio rajoną sukrėtė dar viena nemaloni žinia – afrikinis kiaulių maras nustatytas ir Vitalijos bei Gintauto D. sodyboje. Vos už kilometro nuo pirmojo viruso židinio nugaišo kiaulė. Ir šią sodybą netruko apvyti „STOP“ juosta, o netoliese gyvenantys kiaulių augintojai kur kas rimčiau sunerimo – vos už kelių kilometrų į pietvakarius nuo Šaukoto esančiame Papušynio kaime ūkininkai jau suskubo skersti savo kiaules.

Bendrovė pateikė pasiūlymą

Dėl afrikinio kiaulių maro sunerimo ne tik smulkūs kiaulių augintojai, bet ir stambiausi rajono kiaulių augintojai. Viena iš tokių – Šiaulėnuose 16 tūkstančių kiaulių (apie 36 proc. visų rajone auginamų kiaulių, – aut. past.) auginanti ir apie 60 vietos žmonių įdarbinusi bendrovė „Litpirma“, užpraėjusią savaitę Šiaulėnų, Šiaulaičių, Kunigiškių ir Diktariškių kiaulių laikytojams pateikusi pasiūlymą.

„Už paršelį ir bekonus mokėsime po 150 eurų, už paršavedes – po 250 eurų. Jeigu paskerdus kiaules virusas nebus aptiktas, skerdieną grąžinsime išmoką gavusiam savininkui, kuris privalės įsipareigoti, kad dvejus metus savo ūkyje neaugins kiaulių“, – Šiaulėnų seniūnijoje susirinkusiems kiaulių augintojams pasiūlymą pristatė bendrovės direktoriaus pavaduotojas Valentinas Račkauskas.

Be abejonės, toks pasiūlymas sukėlė didžiulę diskusijų audrą. Kai kurie kiaulių laikytojai piktinosi, kad taip norima susidoroti su smulkiais ūkiais.

„Ką darysime, kai suvalgysime jūsų atiduotą skerdieną? Pirksime mėsą iš jūsų?“ – pasipiktinimo neslėpė susirinkime dalyvavusi moteris.

„Už bekoną 150 eurų? Jūs juokaujate?“ – skriejo replikos iš kito salės galo.

Aistros šiek tiek aprimo tik tuomet, kai Žemės ūkio skyriaus vedėjas ir Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas pristatė kitokį galimą scenarijų. „Tikrai nėra jokios prievartos ir kiekvienas iš jūsų turi pats nuspręsti, tačiau mums svarbu sumažinti riziką kiaulėms užsikrėsti šia liga. Įsivaizduokite, kad maras pasibels į jūsų ūkį, kiaulės bus paskerstos ir valstybė pagal ministro patvirtintą metodiką kompensaciją paskaičiuos pagal paskutinio mėnesio rinkos kainą. Tarkime, tiems Šaukoto ūkininkams, kurių kiaules jau pakirto kiaulių maras, kompensacija buvo paskaičiuota po 1,05 euro už kilogramą. Ir mėsos niekas neatiduos, o ją užkas po žeme, – kalbėjo A. Juozapavičius. – Nepamirškite ir to, kad jeigu maras įsisuks į bendrovę, tai ne tik kiaulių neliks, bet ir verslas žlugs. O tuo pačiu ir šešiasdešimt žmonių liks be darbo. Todėl siūlome kalbėtis ir galvoti.“

Už penkias kiaules sumokėta 750 eurų

Galvojo žmonės, ir kalbėjo. „Rašysiu sutartį ir pjausiu kiaules. Man tai – priimtina. O ką daryti? Ir mėsą turėsiu, ir pinigų, ir tik dvejus metus negalėsiu jų auginti. Kam rizikuoti?“ – po susitikimo prie bendrovės atstovų užsiregistruoti nuskubėjo Kunigiškių gyventoja Virginija, auginanti penkias kiaules. Jai antrino ir to paties kaimo gyventoja Angelė, ir dar keli šiaulėniškiai, tad po susitikimo su „Litpirma“ užsiregistravusiųjų kiaulių augintojų, pasiryžusių priimti bendrovės pasiūlymą, buvo keturi.

„Lauksime iki liepos 10 dienos. Mums svarbu kelią virusui užkirsti dabar, kol jis dar neįsisiautėjo. Nors mes laikomės visų reikalavimų, kurių įgyvendinimui per metus papildomai išleidžiame daugiau nei šimtą tūkstančių eurų, – darbuotojai net maisto savo negali atsinešti – juos perrengiame, pasirūpiname dezinfekcija“, – gyventojus informavo V. Račkauskas.

Tačiau laikui bėgant situacija pasikeitė – norinčiųjų parduoti savo kiaules ne tik nepadaugėjo, bet ir sumažėjo. Liepos 11 dienos duomenimis, bendrovės pasiūlymu pasinaudojo tik du kiaulių augintojai iš Šiaulėnų ir Kunigiškių.

„Tik du žmonės pasinaudojo mūsų pasiūlymu. Paskerstos penkios kiaulės, už kurias išmokėta 750 eurų kompensacija. Nežinau, kodėl tik tiek. Ne paslaptis, kad žmonės nuolat piktinasi mūsų bendrove, tai gal ir tai turėjo įtakos. Tiesa, į mus kreipėsi kitų kaimo vietovių gyventojai, tačiau jiems taikyti kompensacijų mechanizmo negalime – rūpinamės tais ūkiais, kurie yra netoli mūsų bendrovės“, – „Radviliškio naujienoms“ sakė V. Račkauskas. Jo teigimu, daugiau kompensacijų gyventojams skirta nebus, nebent kitaip nuspręs iš atostogų Danijoje sugrįžęs bendrovės vadovas.

Kokie tyrimai reikalingi?

Tuo tarpu kiaulių augintojai įsitikinę, kad bendrovės pasiūlymas – ne išeitis. Esą reikia šaudyti šernus, o ne kiaules skersti, o ir informacijos yra tiek daug, kad paprastas kaimo žmogus nebežino, nei kur kreiptis, nei kaip elgtis, jeigu nori papjauti ar parduoti kiaulę.

„Ar galite normaliai pasakyti, kaip ir ką reikia daryti?“ – emocijas sunkiai tramdė šiaulėniškis, vis metęs vieną ar kitą repliką atvykusių svečių pusėn.

Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, sulaukęs tokios pastabos, pabrėžė, kad visa tvarka yra aiški ir nepakitusi: „Nustačius apsaugos ir priežiūros zonas septynias dienas jose stabdomas bet koks gyvulių judėjimas. Praėjus šiam terminui visi gyvūnai gali judėti, išskyrus kiaules. Kiaulių judėjimas stabdomas iki 40 dienų. Per tą laikotarpį jas galima skersti savo reikmėms, tačiau paskerdus būtina ištirti organus (inkstas, blužnis, limfiniai mazgai) ir kraują dėl afrikinio kiaulių maro ligos nustatymo. Mėginius paima privatus veterinarijos gydytojas arba pats laikytojas ir pristato į mūsų tarnybą adresu Gedimino gatvė 63A, Radviliškyje“.

Anot viršininko, už šių mėginių ištyrimą mokėti nereikia – tai kompensuoja valstybė, o pristatyti mėginį galima kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 valandos. „Paskerdus, kad organų mėginys nesugestų, jį galima laikyti šaldiklyje, o kraują, jeigu neturima mėgintuvėlių, reikia supilti į stiklinį indą ir laikyti vėsioje vietoje. Mėginiai vežami tyrimui į laboratoriją Vilniuje du kartus per savaitę – antradienį ir penktadienį“, – aiškino Alvidas Trilikauskas.

Informuojama, kad ir norint parduoti mažus paršelius reikia ištirti motininės kiaulės kraują, o tai padaryti reikia likus maždaug dviem savaitėms iki paršelių pardavimo. Tiesa, šie tyrimai yra komerciniai ir jų valstybė nekompensuoja – už juos moka patys gyvulių laikytojai. Būtina paminėti, kad parduodami paršeliai privalo būti suženklinti, turėti gyvūnų sveikatos pažymėjimą, kurį išduoda veterinarijos gydytojas, ir gyvūnų gabenimo važtaraštį.

Svarbi informacija kiaulių laikytojams

Nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) virusą, laikymo vietose (nesvarbu, kiek kiaulių auginama) visos kiaulės privalo būti nugaišintos ir saugiai sunaikintos.

Tam, kad AKM virusas neišplistų toliau, pasirenkamas saugiausias gaišenų sunaikinimo būdas – dažniausiai jos užkasamos ūkio teritorijoje, panaudojus dezinfekcines medžiagas.

Veterinarijos tarnyba siekdama, kad liga neišplistų į kitas teritorijas, aplink ligos židinį nedelsiant nustato 3 ir 10 km apsaugos ir priežiūros zonas. Jose yra tikrinamos visos kiaulių laikymo vietos, esant įtarimui atrenkami mėginiai AKM diagnostikai.

Svarbiausi reikalavimai

Neįsileisti pašalinių žmonių į kiaulių laikymo patalpas.

Nešerti kiaulių gyvūninės kilmės atliekomis.

Šeriant žolę, o ir apskritai visą pašarą plikyti.

Persiauti batus ir pasikeisti viršutinius drabužius šeriant kiaules.

Prie įėjimo į tvartą įsirengti dezinfekcinį kilimėlį, pastoviai jį drėkinti dezinfekciniu tirpalu, kuris veikia maro virusą.

Naikinti graužikus ir kitus parazitus.

Draudžiama kiaules laikyti lauke.

Kiekvieną ketvirtį deklaruoti laikomas kiaules, pasikeitus jų skaičiui apie įvykį informuoti veterinarijos tarnybą.

Nedelsiant pranešti Radviliškio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai apie kiaulių sergamumą ar gaišimą (tel.: (8 422) 53 218, 8 687 73 094).