Baisogalius pribloškė vyskupo sprendimas iškelti jų kleboną

Aušra MIKŠIENĖ

„Tikriausiai ne paslaptis, kad rugpjūčio 12-ąją atsisveikinsime. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio dekretu esu perkeliamas į Linkuvos parapiją“, – toks Baisogalos klebono Tomo Janavičiaus pranešimas po praėjusio sekmadienio šv. Mišių Baisogalos Švenčiausios Trejybės bažnyčioje sukrėtė tikinčiuosius. Kilus šurmuliui, klebonas parapijiečių prašė tai priimti natūraliai ir nesiimti jokių priemonių, tačiau tikintieji rankų nuleisti neketina – per keletą dienų surinko daugiau nei pusantro tūkstančio parašų ir prašysis audiencijos pas vyskupą.

„Vyskupo atsakymas mums, bendruomenei, bus žinia, ar mes bažnyčiai esame reikalingi. Kunigų rotacija kas septynerius metus – įprasta, tačiau klebonas Tomas pas mus – dar tik penkerius metus. Nei jis, nei mes nežinome priežasties, kodėl priimtas toks sprendimas. Visiems tai – nemaloni staigmena, tad norime žinoti, kodėl?“ – antradienio vakarą savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ sakė parapijietė Vilma Budvytienė, inicijavusi tikinčiųjų parašų rinkimą.

Bažnyčia tapo bendruomenės dalimi

Žinia apie klebono Tomo Janavičiaus perkėlimą į Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapiją sukrėtė ne tik baisogaliečius – parašus, kurie bus vežami vyskupui Eugenijui Bartuliui, aktyviai dėjo ir Palonų, Augmėnų, Degėsių, Pakiršinio, Bučiūnų, Januškonių, Valatkonių, Minaičių, Vainiūnų, Girvalakių, Kairėnų, Skėmių, Kubiliūnų, Diauderių, Akademijos, Giedriūnų, Vėriškių, Pociūnėlių, Pavartyčių, Šeduvos, Sidabravo ir net Radviliškio gyventojai.

„Nuo pat šio klebono atvykimo iš įvairiausių kampelių į mūsų parapiją, į Baisogalos bažnyčią plūste plūsta žmonės. Nes klebonas Tomas yra kitoks – jam atvykus atgijo ir jaunimas, ir vyresnio amžiaus žmonės, o bažnyčia tapo bendruomenės dalimi. Išnyko riba tarp žmonių ir bažnyčios. Anksčiau būdavo, kad ateini į bažnyčią ir po Mišių jautiesi kaltas, nes vyravo diktatas ir grūmojimas, o prie šio klebono to neliko. Į bažnyčią net vaikų nereikia varu varyti – įkurtas vaikų choras, jaunimas noriai patarnauja ir savaitgaliais, ir darbo dienomis, o per šventes žmonės tiesiog netelpa į bažnyčią, ko seniau niekada nebūdavo. Mes negalime patikėti tuo, kad priimtas toks sprendimas. Visiems labai skaudu – tai man asmeniškai sakė ir pats klebonas, tądien vos sulaikęs ašaras, ir pasirašiusieji. Štai, viena moteris pasirašė vardą, pavardę, nurodė gyvenamąją vietą, o parašo padėti nebegali – verkia pasikūkčiodama“, – su ašaromis akyse pasakoja V. Budvytienė, pati į Baisogalos bažnyčią kartu su mama nuolat atvykstanti iš Januškonių kaimo.

Nesupranta vyskupo sprendimo

Kad per keletą dienų bus surinkta tiek daug parašų, sako nesitikėjusi ir pati V. Budvytienė, liepos 15 dieną socialiniame tinkle „Facebook“ įkėlusi štai tokį įrašą apie iniciatyvą: „Baisogalos ir jos apylinkių bendruomenę sudrebino žinia, kad nuo rugpjūčio 12 dienos kunigas Tomas iškeliamas į Linkuvos parapiją. Bendruomenės iniciatyvinė grupė rengia kreipimąsi į jo ekscelenciją vyskupą Eugenijų Bartulį ir renka parašus, palaikančius iniciatyvinės grupės, ir mūsų visų siekį išsaugoti kunigą Tomą Baisogalos parapijoje. Kviečiu visus, kurie nėra abejingi šiai informacijai, palaikyti mūsų iniciatyvą ir pasirašyti“.

Internautų reakcijos ilgai laukti nereikėjo – pranešimu pasidalijo 80 žmonių. Tiesa, komentatoriai pasidalijo į dvi stovyklas – vieni tokią iniciatyvą vadino nesąmone, o kiti ragino nepasiduoti. „To ir laukiau, tačiau buvo svarbu, kad žinia pasklistų, – neslepia V. Budvytienė. – Taip, pats klebonas prašė nieko nedaryti, tačiau jis niekada ir neprašys, kad eitume, rinktume ir kovotume dėl jo. Visada gyvensime su atviru klausimu: kas būtų, jeigu būtų? Lengviausias kelias rugpjūčio 12 dieną ateiti, paverkti ir pasakyti klebonui, koks jis buvo geras. Mes pasiryžę eiti kitu keliu. Juolab, kad Lietuvoje yra pavyzdžių, kai sukilę žmonės priverčia vyskupus pakeisti savo nuomonę, o kai kurie klebonai vienoje parapijoje nejudinami dirba daugybę metų“.

Kaip pavyzdį V. Budvytienė pateikia kunigą Juozapą Vaicekauską, kuris tik dabar, po 43-ejų metų, atleistas iš Grinkiškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo ir Pašušvio Visų Šventųjų parapijų klebono pareigų ir paskirtas Grinkiškio parapijos altarista. Šiaulių vyskupija informuoja, kad jį pakeis kunigas Donatas Grigalius, atleistas iš Kauno kunigų seminarijos propedeutinio kurso vadovo pareigų.

„Kodėl šis kunigas, net ir po daugybės vietinių parapijiečių skundų, nebuvo judinamas, o iš mūsų bendruomenės norima išplėšti patį nuostabiausią kleboną, kokį tik esame turėję?“ – pečiais trūkteli moteris.

Moka pasibelsti į sielą

Parašai dėl klebono Tomo Janavičiaus perkėlimo įvairiausiose parapijos vietose buvo renkami iki antradienio vakaro. Viena iš tokių vietų – desertais pagarsėjusi Baisogalos kavinė „Pas Zitą“. Čia dirbanti Lina Šimkevičienė sako, kad pastarąsias dienas kavinėje netyla kalbos apie sukrėtusią naujieną: „Taip, mums šokas. Ir taip baisus galas, dar ir klebonėlį nori atimti. Visi žmonės labai gaili. Kai kurie sako eisiantys prie bažnyčios piketuoti su šakėmis ir šaukštais“.

Anot L. Šimkevičienės, klebonas Tomas Janavičius, čia atvykęs 2013 metų sausį ir pakeitęs buvusį kleboną, turėjusį rimtų problemų dėl alkoholio vartojimo, su visais greitai rado bendrą kalbą: „Jis moka sutarti su visais – ir jaunu, ir senu, ir vargšu, ir turtingu. Jis moka pasibelsti į žmogaus sielą, vienija mūsų bendruomenę. Tai rodo ir gerokai pagausėjusios gretos žmonių, lankančių bažnyčią“.

Jai antrina ir su Baisogalos miestelio Grinkiškio gatvės gyventojų parašais tądien į susitikimą su V. Budvytiene atskubėjusi Irena Kairienė. Ašarodama garbaus amžiaus moteris neslepia – labai gaila klebono: „Jis – dūšios žmogus, randantis žodį kiekvienam. Labai norėčiau, kad jis liktų. To paties trokšta ir pasirašiusieji – kai kurie sako ir dešimt parašų galintys padėti, kad tik sprendimas būtų pakeistas“.

To paties, anot Algirdo Venckaus, trokšta ir Skėmių kaimo gyventojai: „Labai apgailestaujame, nes klebonas puikiai visus aptarnauja. Reikia ir dvasinio peno, o jis tai labai gerai atlieka. Turime galimybę ir gražiausių koncertų paklausyti, ir jaunimą bažnyčioje matyti. Praėjusiais metais mus aplankė ir choras iš Vilniaus. Iki pat dangaus kilo balsai, net šiurpuliukai ėjo. Iš tiesų, atvykus šiam klebonui pasikeitė požiūris į bažnyčią. Jo ir pamokslai labai pamokantys. Dažnai kalbu prie kapo, tai neretai pakartoju tam tikras pamokančias mūsų klebono sakytų pamokslų ištraukas. Net ir prieš šventes, kai kalėdojama, mūsų kaime gyventojai kur kas noriau priima šį kleboną. Atsiveria kur kas daugiau durų“.

Į iniciatyvinės grupės susitikimą antradienio vakarą atskubėjo ir Petronėlė Burbienė. „Ačiū Dievui, spėjome birželio 9 dieną pakrikštyti sūnelį Lauryną, – atsidūsta jauna baisogalietė. – Vilkimės blogiausio, bet tikėkimės geriausio. Negalime nieko nedaryti, nes tokia naujiena – tikrų tikriausias šokas. Net ir tiems, kurie bažnyčios gal ir nelanko, tačiau kleboną mato renginiuose, klauso jo pasirodymų su gitara. Visiems kyla klausimas – kodėl ir už ką? Juk septyneri metai nepraėjo…“

Klebonas: „Tokia mūsų dalia“

Praėjusių metų vasarą, kai su T. Janavičiumi bendravome klebonijoje, jis pasakojo ne tik apie tai, kad groja būgnais, gitara, pianinu, o laisvalaikiu klausosi roko grupės AC/DC ar Stingo dainų, bet ir apie persikėlimo į kitą parapiją skausmą.

T. Janavičius į kunigus buvo įšventintas 2007 metų gruodžio 30 dieną, dirbo Šiaulių Šv. Jurgio parapijoje, dar vėliau – Meškuičiuose, studijavo Romoje, keliems mėnesiams buvo paskirtas į Kairius. „Buvo labai pikta, kai reikėjo vėl keltis. Tas pasikeitimas nėra lengvas. Atrodo, jau susibendrauji ir vėl reikia kelti sparnus. Apie Baisogalą nežinojau nieko. Man tai buvo tik pravažiuojamas kaimas, kai vykdavau į Kauną. Tačiau vėliau nusiraminau – žmonės priėmė labai geranoriškai. Susidarė įspūdis, kad žmonės buvo išsiilgę pokyčių. Iki tol jie jautėsi lyg avys be piemens“, – tuomet šypsodamasis „Radviliškio naujienoms“ sakė Baisogalą savo namais vadinantis klebonas. Jo teigimu, kai atvyko čia dirbti, rado daug spragų, kurias reikėjo užpildyti – ir žmonės nuo bažnyčios buvo kiek atitolę, ir ūkis šiek tiek apleistas.

Dabar, kai jau paskelbtas dekretas apie naują perkėlimą, klebonas T. Janavičius, po praėjusio sekmadienio šv. Mišių išvykęs iš Baisogalos ir sugrįšiantis tik liepos 21 dieną, telefonu „Radviliškio naujienoms“ nedaugžodžiavo, sakė, kad tokia yra tarnystės kaina: „Taip, ir vėl teks iš naujo prisitaikyti. Ratas jau sukasi. Nieko nesustabdysi. Atėjo laikas ir tiek. Esu jau pakeitęs ne vieną parapiją. Žinoma, sunkoka, pripranti, vėl ir naujo. Tokia mūsų dalia. Esu prisiekęs ir taip turi būti. Tiesa, šis atvejis – išskirtinis, nes dėl perkėlimo parapijiečiai pirmą kartą renka parašus. Savotiškai malonu, tačiau prašiau žmonių nieko nesiimti“.

Klebonas sakė nežinantis motyvų, kodėl yra perkeliamas. Atsakymo į šį klausimą nepavyko atrasti ir mūsų savaitraščiui – tris dienas bandėme susisiekti su vyskupu Eugenijumi Bartuliu jo mobiliuoju telefonu, tačiau vyskupas neatsiliepė, o bendruoju kurijos telefonu atsiliepęs žmogus sakė neturintis teisės komentuoti situacijos ir vyskupo sprendimo.

Šiaulių vyskupijos internetinėje svetainėje nuo liepos 14 dienos informuojama, kad naujuoju Baisogalos Švč. Trejybės parapijos klebonu vyskupo sprendimu kitą mėnesį taps kunigas Arūnas Urbelis, atleistas iš Šiaulių šv. apašt. Petro ir Pauliaus katedros parapijos vikaro pareigų. Tuo tarpu kunigas Edvardas Zeidotas, kurį pakeis Baisogalos klebonas T. Janavičius, atleistas iš Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebono pareigų ir paskirtas Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos altarista vikaro teisėmis ir pareigomis.