Radviliškietė Janina sako ne kartą savo akimis mačiusi

Rajono valdžia tarėsi, kaip mieste sunaikinti šiukšlynus

Aušra MIKŠIENĖ

Vasara – namų atnaujinimo ir kiemų tvarkymo metas. Daugelis gyventojų uoliai pluša remontuodami būstus, senus baldus keičia į naujus, gražinasi savo kiemus, geni medžius ir krūmus. Tiesa, kai kurie stambiųjų atliekų, tokių kaip statybinės atliekos, senos lovos ar sofos, buitinė technika ir net nupjautos šakos, nesivargina nuvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę ir jomis atsikrato tiesiog jas palikdami prie daugiabučių namų bendrojo naudojimo atliekų konteinerių.

Tokių pavyzdžių Radviliškyje ilgai ieškoti nereikia – štai Radvilų gatvės gale mėtosi seni šaldytuvai, sudaužyti televizoriai, žaislai, baldų nuolaužos, net seni tualeto bakeliai. Čia pat sukrautos ir šiferio krūvos bei su visu vazonu pastatyta kažkam pabodusi gėlė. „Oi, čia dar nieko, pamatytumėte, kas darosi prie „barakų“… Baisu. Visi viską krauna ir nesuka galvos – matome ir kalnus sofų, senos patalynės, murzinų rūbų“, – pečiais trūkteli tuščių butelių paieškoti kasdien ateinanti benamių ketveriukė.

Kitokio vaizdo nė nepamena

Ne ką geresnė situacija ir Laisvės alėjoje, netoli geležinkelio. Netoli daugiabučių namų bendrojo naudojimo atliekų konteinerių aikštelės, tarp begalės stiklo šukių, mėtosi sudaužyta buitinė technika, televizoriai, galybė nežinia ko prikimštų maišų, sutrūniję kailiai ir net automobilių dalys bei dviračių padangos.

Nuo 1972 metų netoliese gyvenanti Janina čia kasdien ateina su maišeliu šiukšlių, kurias tvarkingai išmeta į vieną iš čia stovinčių konteinerių. Linguodama galvą senolė sako, kad kitokį vaizdą čia matė jau seniai: „Iš kaimų ar kitų kampelių čia atvažiuoja net su mašinomis ir verčia viską, ką tik turi. Argi taip galima? Už šiukšles susimokame, o veža visi, kas tik netingi. Negražu. Ir tai vyksta jau daugelį metų. Atrodo, lyg čia būtų sąvartynas. Nejaugi sunku tvarką palaikyti ne tik savo namuose, kiemuose, bet ir mieste?“.

Tereikia žmonių sąmoningumo

Artėjant Europos žmonių festivaliui apie šią problemą kalbėta ir Radviliškio rajono savivaldybėje. Su seniūnijos ir atliekų vežėjų atstovais susitikęs rajono meras Antanas Čepononis sako, kad miesto piktžaizdės – ne tik sąvartynais paverstos aikštelės Radvilų gatvėje ir Laisvės alėjoje, bet ir Kęstučio, Stiklo, Jaunystės, Gedimino gatvėse bei Naujosios ir Eglių gatvių sankryžoje esančios aikštelės: „Panašių vietų yra ir daugiau, tačiau minėtos – pagrindinės, tapusios tikru galvos skausmu. Visuomet raginame žmones tvarkytis savo kiemus, aplinką, tačiau tai nereiškia, kad nupjautas šakas, žoles ir nereikalingas stambias atliekas reikia krauti prie konteinerių aikštelių“.

Kad situacija pastaruoju metu tampa vis sudėtingesnė, sako ir Radviliškio rajono savivaldybės Statybos skyriaus vyr. specialistas Vytautas Varanavičius. Jo teigimu, gyventojai nuolat raginami būti sąmoningi ir tinkamai tvarkyti didžiagabarites atliekas, juolab, kad tam yra sudarytos visos sąlygos: „Radviliškio rajono Aukštelkų seniūnijos Žironų kaime veikia viena didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelė kartu su žaliųjų atliekų surinkimo aikštele. Ten didžiosios atliekos, naudotos lengvųjų automobilių padangos, buitinio remonto ir smulkių statybų bei griovimo, medienos, tekstilės, antrinės žaliavos, elektros ir elektroninė įranga, buityje susidarančios pavojingos atliekos ir žaliosios atliekos, tokios kaip želdynų karpymo ir sodo atliekos, nukritę medžių lapai, nupjauta žolė, gėlės, piktžolės, vaisių, daržovių atliekos, medžio žievė, pjuvenos, drožlės, skiedros bei smulkios medžių, krūmų genėjimo šakos yra priimamos nemokamai, tačiau ten pristatomų atliekų – vis mažėja“.

V. Varanavičius priduria, kad be aikštelės Žironų kaime veikia ir du atliekų priėmimo punktai Šeduvos bei Baisogalos seniūnijose: „Ten nuo antradienio iki šeštadienio priimamos didelių gabaritų, buitinio remonto, medienos, nepavojingos elektros ir elektroninės įrangos atliekos ir antrinės žaliavos. Visa detali informacija apie tai, ką galima vežti į didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelę ir atliekų priėmimo punktus, yra pateikta prie įvažiavimo į aikšteles, tad reikia tiesiog žmonių sąmoningumo bei noro tvarkytis ne tik savo kieme“.

Per Europos žmonių festivalį žada pasistengti

Susitikime su rajono valdžios atstovais dalyvavęs bendrovės „Ecoservice projektai“ generalinis direktorius Artūras Prokarenka neslepia, kad jį ne tik kaip šios įmonės atstovą, bet ir kaip pilietį piktina žmonių mąstymas, kad sumokėjus už atliekų išvežimą galima šiukšlinti bet kur ir bet kada: „Jie jaučiasi nebaudžiami ir stambias atliekas be didelio galvos skausmo išmeta prie bendro naudojimo aikštelių. Tvarkos palaikymas miesto bendrose teritorijose priklauso nuo kiekvieno piliečio, tad raginu tuos, kurie neabejingi, kad atliekas rūšiuotų atsakingai ir pristatytų jas į tam skirtas aikšteles“.

Anot A. Prokarenkos, atliekos šiuo metu vežamos keturiskart per savaitę, tačiau to nepakanka, kad dabartinė situacija pasikeistų. Tiesa, bendrovė įsipareigojo bent Europos žmonių festivalio metu atliekas išvežti kas antrą dieną, o jei reikės – ir kasdien, kad svečiams netektų „grožėtis“ gyventojų sukrautais sąvartynais mieste. Nuolat bus tuštinami ir prie stadiono, baseino bei mokyklų, kuriose gyvens Europos žmonių festivalio dalyviai, stovintys konteineriai. Dukart, liepos 22 ir liepos 27 dienomis, anksti ryte gatves nušluos ir bendrovės „Ecoservice projektai“ vakuuminė gatvių šlavimo mašina.

Galvojama apie prevencines priemones

Susitikime aptarta ir galimybė situaciją pagerinti ne tik per Europos žmonių festivalį. Netrukus prie konteinerių aikštelių turėtų atsirasi informacinės lentos, primenančios apie bendrą tvarką ir raginančios nešiukšlinti, tačiau galvojama, kad šiukšlynus mieste išnaikinti labiausiai padėtų griežtesnės prevencinės priemonės.

„Kaip matome, gyvenimas gerėja, todėl ir išmetamų baldų bei statybinių atliekų – daugėja. Deja, atliekos išverčiamos ne tam skirtose vietose. Gal būtų galima esamas vaizdo stebėjimo kameras nukreipti į daugiabučių namų bendrojo naudojimo atliekų konteinerių aikšteles, o ten, kur kamerų nėra – jas įrengti ir prijungti prie policijos sistemos? Taip būtų fiksuojami pažeidėjai, be jokios gėdos atvykstantys iš toliau ir kraunantys stambias atliekas kur papuola. Užfiksavus pažeidimą būtų galima skirti ir baudas. Prie to galėtų prisidėti ir gyventojai, juk visuotinis stebėjimas – pats geriausias“, – kaip vieną iš galimų variantų pristatė rajono meras A. Čepononis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rekomenduojami Video

TAIP PAT SKAITYKITE