Aptartos kelių, gatvių ir kiemų tvarkymo aktualijos

Aušra MIKŠIENĖ

Jau daugelį metų pati opiausia Radviliškio rajono problema – miesto ir kaimo keliai bei gatvės, tad kiekvienais metais gyventojai nekantriai laukia naujienų apie tai, kurios „žaizdos“ bus gydomos. Šiuos klausimus šią savaitę aptarė Radviliškio rajono savivaldybėje posėdžiavusi Trišalė komisija – kalbėta ne tik apie duobėtas Radviliškio miesto bei sodo bendrijų gatves, bet ir apie nepatenkinamą kaimo vietovių kelių bei žvyrkelių būklę.

Tvarkys ir miesto gatves, ir kiemus

Rajoną jau pasiekė beveik 1 milijonas 300 tūkstančių eurų iš kelių priežiūros ir plėtros programos, iš kurių 800 tūkstančiai eurų atiteks kaimo keliams. Dar 700 tūkstančius eurų miesto ir rajono keliams bei gatvėms tvarkyti iš biudžeto skyrė savivaldybė, tad planuojama nuveikti nemažai darbų.

Kalbėdamas apie duobėtas miesto gatves Radviliškio miesto seniūnas Ernestas Mončauskas pabrėžia, kad seniūnija nuolat sulaukia gyventojų skundų: „Šlapias ruduo ir vasara tikrai turėjo įtakos keliams. Žvyruotų gatvių būklė – labai prasta. Kaip kaimuose keliai iki balandžio antros pusės „vaikšto“, taip ir mieste analogiška situacija“.

Seniūnijos, savivaldybės administracijos Statybos skyriaus darbuotojai ir seniūnaičiai jau atliko svarbų darbą – apžiūrėjo visas duobėtas gatves ir daugiabučių namų kiemus. Nuspręsta duobes lopyti arba dengti ištisinį asfaltą atsižvelgiant į esamą prastą situaciją ir gyventojų skaičių.

Apie 100 tūkstančių eurų numatyta skirti daugiabučių namų kiemams tvarkyti. Šiemet pasikeitusia situacija džiaugsis Dariaus ir Girėno g. 30A, 28A, Kaimynų g. 11, Vytauto g. 4, 6, 8, Vaižganto g. 30B, 30C, 58B, 58C, Žaliosios g. 6, Kražių g. 11A, Povyliaus g. 6, 6A, 4, 8, 8A ir Jaunystės g. 33, 35, 27, 29, 31 daugiabučių gyventojai.

Ragina kreiptis dėl stovėjimo aikštelių praplėtimo

Tiesa, minėtuose kiemuose bus atliekami tik esamų aikštelių remonto darbai. Gyventojai, norintys praplėsi automobilių stovėjimo aikšteles, turėtų patys imtis iniciatyvos: kreiptis į savivaldybę ir sulaukti paramos. Jeigu daugiabutis renovuotas – savivaldybė skiria net 70 procentų prisidėjimą, o jeigu nerenovuotas – padengia pusę visų išlaidų.

Tokia galimybe pasinaudoję jau džiaugiasi Jaunystės gatvės 20-ojo daugiabučio gyventojai. Šio namo pirmininkas Jonas Norvaiša sako, kad svarbiausia – iniciatyva: „Savivaldybė skiria tikrai gerą pinigų sumą. Mūsų daugiabutis – renovuotas, tad patiems teko mokėti tik 5 tūkstančius eurų, o 10 tūkstančių gavome iš savivaldybės. Dabar turime erdvią aikštelę su apšvietimu ir kameromis trisdešimčiai automobilių“.

Anot J. Norvaišos, didelis pliusas ir tas, kad patiems gyventojams nereikia surinkti visos sumos. „Nereikėjo 15 tūkstančių surinkti patiems. Sudarėme sutartį, pagal kurią patys mokėjome savo dalį, o savivaldybė – savo, nes surinkti visą sumą būtų sunku, juk gyventojai dar moka ir įmokas už renovaciją. Darbo daug, popierizmo – dar daugiau, tačiau tereikia didelio noro“, – sakė namo pirmininkas.

Tiesa, „Radviliškio būsto“ vadovė Roma Janušonienė neslepia apmaudo, kad gyventojai vis dar nenoriai naudojasi pasiūlymu, o kartais vyksta ir nesusikalbėjimas. Gyvas to pavyzdys – posėdyje dalyvavęs Vytautas Kučinskas iš Aušros alėjos 3 numeriu pažymėto daugiabučio. Vyras pasakojo, kad gyventojai norėtų pasinaudoti galimybe ir sulaukti 50 procentų prisidėjimo iš savivaldybės, tačiau jungtinės veiklos įgaliota atstovė savavališkai atmetė „Radviliškio būsto“ pasiūlymą: „Situacija sudėtinga, nes kieme yra komercinės patalpos, prekės vežiojamos per pievą, per bortelius. Mašinos kieme neišsitenka“.

Sodų bendrijos neskuba naudotis parama

Prakalbus apie duobėtas sodų bendrijų gatves, pabrėžta, kad bendrijos yra pačios atsakingos už gatvių tvarkymą, o savivaldybė gali skirti 20 procentų paramą. „Tiesa, praėjusiais metais ta parama nebuvo išnaudota. Buvome numatę 5 tūkstančius eurų, bet ir tų neišnaudojome. Svarbu skatinti žmones tvarkytis, o mes rasime lėšų prisidėti tiek, kiek reikės“, – pabrėžia rajono meras Antanas Čepononis.

Mero teigimu, pavyzdinė ir viena iš aktyvesnių sodų bendrijų – „Obelėlė“, kuriai pirmininkauja to paties daugiabučio, susitvarkiusio kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę, pirmininkas Jonas Norvaiša. „Jie nori ir pasiima, ką gali, o mes padedame. Tereikia iniciatyvos iš pačių žmonių, kad gyventume gražiau. Štai, ir miesto centre guli krūva rąstų prie geležinkelio. Gražu? Nemanau, tačiau kai kam tai nerūpi. Pradėkime nuo savęs, stenkimės tvarkytis“, – ragina meras.

Tiesa, toks pasiūlymas netenkina „Bitutės“ bendrijos pirmininko Vytauto Kačinsko ir 28-erius metus „Pušelės“ bendrijoje pirmininkaujančios Danutės Šivickienės. „Kelius tvarkomės, tačiau matome, kad po šios žiemos nepajėgsime tvarkytis patys. Reikia pagalbos. Kasmet surenkame 1200 eurų gatvėms tvarkyti, daugiau skirti neišgalime“, – kalbėjo V. Kačinskas.

Trišalės komisijos nariai buvo griežti – nuosavų namų gyventojai kažkaip sugeba susitvarkyti savo kiemus ir nelaukia, kol kas ateis nukasti sniegą ar užlopyti duobę. Sodininkams dar kartą priminta, jog savivaldybė skiria 20 procentų paramą ir pasiūlyta ja naudotis.

Diskutuota apie galimybes iš esmės sutvarkyti žvyruotus kaimo vietovių kelius

Posėdyje kalbėta ir apie kaimo kelių ir žvyrkelių nepatenkinamą būklę. Diskutuota apie galimybes iš esmės sutvarkyti žvyruotus kaimo kelius.

„Dabar su veiklos ataskaitomis keliaujame po seniūnijas. Matome kelius ir jų būklę. Ką tik buvome Sidabravo seniūnijoje, kurioje Ožaičių kaime pernai pusė kelio buvo išgreideriuota, o kita pusė užpilta žvyru. Ką matome dabar? Galvojome, kad neišvažiuosime…“ – apmaudo neslėpė meras A. Čepononis.

Jo teigimu, tam įtakos turi ir miškovežiai, ir ūkininkai, vežantys sunkius krovinius ar suariantys kelkraščius: „O ką kaltinti? Neleisti kirsti miško? Ne. Turi būti griežta priežiūra ir dirbti turi seniūnai“.

Merui antrino ir „Radviliškio šilumos“ vadovas Pranas Mickaitis, kuris ir pats seniau yra dirbęs seniūnu ir dabar gyvena kaime: „Keliai neformuojami. Seniūnai turi tinkamai atlikti savo darbą, prižiūrėti. Jeigu matome, kad kelkraštyje sukrauti rąstai, turime informuoti, o ne tyliai nuvažiuoti“.

A. Čepononis sako, kad kaimo keliai turėtų priklausyti vienam šeimininkui – tuomet ir problemų būtų mažiau: „Dabar pusė yra mūsų, o pusė – regiono kelių. Ką darome? Atvažiuoja greideris, dirba ten, kur priklauso mums, ir nuvažiuoja palikęs pusę kelio“.

Meras sako, kad iki gegužės 1 dienos bus aplankytos visos seniūnijos ir tuomet jau bus galima spręsti, kiek ir kam skirti lėšų kelių tvarkymui. Tiesa, ir lėšos šiais metais – gerokai sumažėjusios: „Šiemet Vyriausybė skyrė mažiau, negu praėjusiais metais. Kreipėmės į Susisiekimo ministeriją, tačiau atsakymas buvo trumpas – galimybės skirti daugiau lėšų nėra“.

„Paskaičiavus, kilometrui kelio tenka apie 400 eurų. Atmetus greideriavimą, numatytą keturis kartus, lieka dvi ar trys mašinos žvyro ar skaldos. Kaip galima ką sutvarkyti?“ – pridūrė Statybos skyriaus vedėjas Gintautas Vičas.

Jo teigimu, kaimo kelius darko ne tik miškovežiai, derlių vežantys ūkininkai, bet ir ekologiniai ūkiai, iš Lenkijos vežantys lovius su paukščių mėšlu: „Grinkiškio seniūnijoje pernai dėl to buvo baisi situacija, šiemet – Šeduvoje. Tai baisiau nei miškovežis. Kaip elgtis pamačius? Kviesti policiją“.

Visus seniūnus kvies į pasitarimą

Kad šiuo metu vietinės reikšmės keliai – labai prastos būklės, įsitikino ir rajono vadovai, keliaujantys per seniūnijas. Keliai – pažliugę, vietomis – tiesiog neįveikiami. Praėjusiais metais stipriai įmirkusi žemė ir dar nespėjęs išeiti įšalas kelių nepagailėjo. Šią savaitę, pirmadienį, į ataskaitos pristatymą skubėjęs rajono vadovas, privažiavęs milžinišką balą, buvo priverstas tiesiog apsisukti. Ir taip, anot Statybos skyriaus vedėjo G. Vičo, – kiekvienoje seniūnijoje. Būtent todėl antradienį buvo sušauktas dar vienas skubus pasitarimas dėl Radviliškio kaimiškosios seniūnijos kelių.

„Suprantama, kad vietinės reikšmės kelių kokybė, jų techninis stovis – labai prasta. Laukai ir keliai apsemti, greideriuoti neįmanoma. Sukame galvas, ką daryti“, – po pasitarimo kalbėjo Statybos skyriaus vedėjas.

Jo teigimu, kai vadovai apvažiuos visas seniūnijas ir apžiūrės visus kelius, balandžio 23 dieną į pasitarimą bus kviečiami visų seniūnijų seniūnai: „Pasikviesime ir kokį rimtesnį kelininką, kuris išmano gerokai daugiau negu mes patys. Susėsime su visais seniūnais, kalbėsime, kaip protingai už tuos pinigėlius atlikti darbus“.