Radviliškio rajone plinta ir gyvulių, ir žmonių ligos

Aušra MIKŠIENĖ

Šią savaitę Radviliškio rajono savivaldybėje vykusiame Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje aptartos aktualiausios rajono problemos, atnešančios ne tik turtinių nuostolių, bet ir nusinešančios žmonių gyvybes. Didžiojoje savivaldybės salėje susirinkę specialistai aptarė pagrindines praėjusiais metais rajone kilusių gaisrų priežastis, apžvelgė eismo įvykius rajone ir pristatė vykdomas priemones jiems užkardyti, pristatė afrikinio kiaulių maro plitimo rajone situaciją, aptarė perteklinio kritulių kiekio poveikį pasėliams bei gyventojų sergamumą infekcinėmis ligomis. Nuošalyje neliko ir didžiulio atgarsio sulaukęs gaisras „Gairelitoje“ – pasidžiaugta, kad jau baigiama išvalyti užterštą vandenį.

„Smagu, kad savivaldybei – ne tas pats, kas vyksta rajone. Visos paminėtos ir paliestos temos yra labai aktualios. Džiaugiuosi, kad atsakingi asmenys rado laiko ne tik pristatyti esamą situaciją, bet ir apžvelgti prevencines priemones, kaip ateityje išvengti šių bėdų“, – po susitikimo kalbėjo pranešimų klausęs Šiaulių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos vyriausiasis specialistas Alfonsas Račinskas.

Gaisrai pasiglemžė penkių rajono gyventojų gyvybes

Ne paslaptis, kad pačios skaudžiausios bėdos yra tos, kurios pareikalauja žmonių gyvybių. Viena iš tokių – gaisrai. Praėjusių metų statistiką apžvelgęs Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Linas Tautkevičius sakė, kad 2017 metais tarnybos darbuotojai iš viso išvyko 364 kartus, o tai – 13,7 procento mažiau negu 2016 metais: „Iš visų iškvietimų į incidentus išvykta 269 kartus: į gaisrus – 120 kartų, į gelbėjimo darbus – 149 kartus, į kitus išvykimus darbuotojai skubėjo 95 kartus“.

Anot L. Tautkevičiaus, žmonės pradeda suprasti, kaip reikia apsisaugoti ir išvengti viską pasiglemžiančių ugnies liepsnų – praėjusiais metais gesinta 16,6 procento mažiau gaisrų negu 2016 metais, tačiau skaudžių pasekmių neišvengta: „Gaisruose žuvo penki žmonės, o trys patyrė traumas. Deja, žuvusiųjų skaičius nė kiek nesumažėjo. Jis lygiai toks pat kaip ir 2016 metais. Visi žuvusieji – darbingo amžiaus, tačiau nedirbę asmenys, vyresni negu 45-erių metų. Viena iš jų – moteris“.

L. Tautkevičiaus teigimu, skaudžios nelaimės, pareikalavusios žmonių gyvybių, nutiko girtaujant. Priežastys – neatsargus rūkymas lovoje, neatsargus elgesys su ugnimi. Tik vienu atveju, kai žuvo pensininkas, gaisras, tikėtina, kilo dėl elektros instaliacijos gedimo.

Daugiausiai gaisrų praėjusiais metais kilo Radviliškio mieste – 50, dar 12 gaisrų gesinta Radviliškio seniūnijoje, 13 – Baisogalos seniūnijoje, po 9 – Šeduvos miesto ir Aukštelkų seniūnijose. Kitose rajono vietovėse gaisrų statistika mažesnė.

Nuolat švietėjišką veiklą vykdanti tarnyba skatina gyventojus apsisaugoti ir vykdo akcijas, lankydami būstus. Šiemet irgi numatyta įgyvendinti akciją „Gyvenkime saugiai“ ir aplankyti apie pusantro tūkstančio būstų.

„Raginame įsirengti dūmų jutiklius. Pusšimtį jų šiemet dovanosime socialiai remtinoms ir kitoms atrinktoms šeimoms. Jei bus galimybių – stengsimės padovanoti ir daugiau, tačiau žmonės turi suprasti, kad savo saugumu turi rūpintys ir patys“, – kalbėjo tarnybos viršininkas.

Už bendradarbiavimą savivaldybei padėkojęs L. Tautkevičius pasidžiaugė, kad šiuo metu Radviliškio priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba yra pakankamai aprūpinta specializuota gaisrine ir gelbėjimo įranga bei technika: „Pirkome ledo roges, naro kostiumus, specialią virvę, kad būtų užtikrintas gyventojų saugumas ir darbų kokybė ant Radviliškio rajono vandens telkinių ledo, įlūžus žmonėms ar gyvūnams, nes tokios nelaimės reikalauja itin skubaus reagavimo, o kol iš aplinkinių rajonų atvyktų gelbėtojai-narai, gali būti ir per vėlu“.

Žuvusiųjų keliuose skaičius – nemažėja

Dar viena problema, pareikalaujanti skaudžių aukų, – eismo įvykiai. Radviliškio rajono policijos komisariato viršininkas Linas Valius susitikime kalbėjo, kad praėjusiais metais registruoti 144 eismo įvykiai, iš kurių 27 įskaitiniai, o 3 įvyko dėl neblaivių dalyvių kaltės: „Vairuotojai vis dar neatsakingai elgiasi ir sėda prie vairo išgėrę. Skaudu, kad praėjusiais metais eismo įvykiuose sužeisti 26 asmenys, o penki žmonės žuvo“.

Anot komisariato vadovo, šis skaičius liūdina, nes siekiama aukų keliuose išvengti, o žuvusiųjų skaičius – didesnis negu 2016 metais. Apskritai, per 2017 metus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje buvo užregistruoti 307 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu žuvo aštuoni vairuotojai ir tiek pat pėsčiųjų. Dar 322 asmenys buvo sužeisti.

Anot L. Valiaus, nemažėja ir greičio mėgėjų. Jeigu 2016 metais buvo užfiksuoti 1499 greičio viršijimo atvejai, tai 2017 metais – jau 1995 tokie atvejai. Iš viso per 2017 metus nustatyti 3898 kelių eismo taisyklių pažeidimai.

Praėjusiais metais Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnai atliko įvairiausių prevencinių priemonių. „Tikimės, kad žmonės sąmoningės, o prevencinės priemonės turės naudą. Mūsų prioritetas – eismo saugumas“, – kalbėjo policijos komisariato vadovas.

Rajone plinta afrikinis kiaulių maras

Dar viena aktuali problema, kurią aptarė savivaldybėje susirinkę specialistai – tai afrikinio kiaulių maro plitimas rajone. Situaciją apžvelgęs Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Alvydas Trilikauskas sakė, kad ši problema sudėtinga, tačiau valdoma: „Tai yra bendras iššūkis visoms Europos Sąjungos ir kaimyninėms šalims. Nuo 2014 metų sausio 24 dienos Lietuvoje nustatyti 2035 afrikinio kiaulių maro židiniai. Vien šiemet nustatyti jau 234 židiniai 523 šernams, iš jų 436 nugaišusiems ir 87 – sumedžiotiems“.

Kalbėdamas apie Radviliškio rajono situaciją, A. Trilikauskas pabrėžė, kad dar praėjusių metų gruodį liga buvo nustatyta tik Baisogalos miškuose, o šiuo metu afrikinis kiaulių maras jau užfiksuotas šešių medžiotojų būrelių plotuose ir apima pusę rajono teritorijos. Šiemet sergantys šernai rasti nugaišę arba buvo sumedžioti Baisogalos, Pakalniškių, Skėmių, Sidabravo ir Grinkiškio seniūnijose.

„Manoma, kad šiais metais liga plis dar labiau. Tikroji nelaimė prasidėtų tuomet, jei liga persimestų į kiaulių ūkius, kuriuos tokiu atveju tektų naikinti. Juk mūsų rajonas turi vienus iš didžiausių kiaulių ūkių, mus lenkia tik Panevėžio rajonas“, – kalbėjo Radviliškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas. Jo teigimu, maras šalyje pareikalauja didžiulių nuostolių. Vien tyrimams išleista 457 tūkstančiai eurų, nes vienas toks tyrimas, norint nustatyti ligą, kainuoja net 40 eurų.

„Pagrindinis darbas dabar – biologinės saugos užtikrinimas kiaulių laikymo vietose. Nors nuolat vyksta tikrinimai, šiemet jų bus dar daugiau. Didžiuosius ūkius tikrins speciali šalyje sudaryta grupė, o rajono specialistams patikėta dukart per metus aplankyti rajono ūkininkus. Tai jau sprendžiama vyriausybiniu lygmeniu“, – sakė A. Trilikauskas.

Didėja sergamumo rodikliai

Nors afrikinis kiaulių maras, apnikęs rajono šernus, ir kelia didžiulį pavojų, tačiau šiuo metu aktualus ir gyventojų sergamumas infekcinėmis ligomis. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių visuomenės sveikatos centro Radviliškio skyriaus vedėja Loreta Stirblienė susitikime pranešė, kad gripo epidemija paskelbta jau vienuolikoje savivaldybių, tačiau tai nėra galutiniai duomenys, nes kasdien gripo atvejų šalyje daugėja.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis padidėjo ir mūsų rajone. „Ketvirtosios metų savaitės duomenimis, bendras Radviliškio rajono sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis per savaitę padidėjo nuo 49,9 iki 75,68 atvejo dešimčiai tūkstančių gyventojų. Tiesa, mūsų krašte kol kas nustatyta tik 13 gripo atvejų, o epidemija skelbiama tuomet, kai sergamumo rodiklis siekia 100 atvejų dešimčiai tūkstančių gyventojų, o gripas sudaro ne mažiau nei 30 procentų“, – pasakojo L. Stirblienė.

Jos teigimu, iš visų, susirgusiųjų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, vaikų sergamumas sudaro beveik pusę atvejų. Siekianti apsisaugoti nuo gripo, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Radviliškio skyriaus vedėja priminė laikytis prevencinių priemonių: saugotis peršalimo bei vengti kontakto su sergančiais asmenimis, tinkamai ir dažnai plauti rankas, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo rekomendacijų, dažnai vėdinti ir drėgnu būdu valyti patalpas, o susirgus, svarbiausia, likti namuose, sergančių vaikų neleisti į kolektyvus, patiems neiti į darbą.

Prakalbus apie infekcinius susirgimus, pabrėžta ir tai, šiemet jau registruotas 31 susirgimo vėjaraupiais atvejis, 9 rotavirusinės infekcijos atvejai, 4 atviros tuberkuliozės atvejai. „Tuberkuliozė mūsų rajone vis dar išlieka aktuali problema. Praėjusiais metais Radviliškio rajone registruota 17 susirgimų, užpernai – tiek pat, o šiemet jau turime keturis naujus atvejus“. Daugiausia naujų atviros plaučių tuberkuliozės atvejų užregistruota tarp darbingo amžiaus nedirbančių asmenų.

Žemdirbiai su baime laukia pavasario

Susitikime kalbėta ir apie perteklinio kritulių kiekio poveikį pasėliams. Susitikime pranešimą skaitęs Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius sakė, kad žemdirbiai, praėjusiais metais nuėmę kiekybės ir kokybės atžvilgiu rekordinį derlių, su baime laukia pavasario.

Žemės ūkio skyrius uoliai registravo sėjos eigą telefonu – darbuotojai ūkininkų teiravosi, kiek planuota pasėti ir kaip pavyko tai padaryti. Į pažliugusius laukus negalėjo įvažiuoti technika, todėl ūkininkai pasėjo tik 44 procentus kviečių, 24 procentus kvietrugių ir vos 10 procentų suplanuotų rapsų.

„Žinoma, žemė tuščia nebus, bus sėjama daugiau vasarinių kultūrų, tačiau pavasaris žemdirbiams tikrai nebus lengvas. Reikės suspėti apsėti kur kas didesnius plotus, o ir sėklos kaina gali šoktelėti aukštyn“, – kalbėjo A. Juozapavičius.

Prabilta ir apie dar vieną opią problemą, kurią atvėrė žemę merkę lietūs. Vedėjas, kalbėdamas apie visą šalį praėjusį rudenį „merkusią“ problemą, sako, kad valstybė pagaliau turėtų atkreipti dėmesį į melioracijos sistemą: „Ar šių dienų problemų priežastis tik ta, kad iškrito daugiau kritulių? O gal svarbiausia yra tai, kad tiems krituliams nėra kur dėtis? Juk laukai „anais“ laikais buvo sausinami, nes matytas toks poreikis. Tada melioracijai buvo skiriamos didžiulės, tiesiog milžiniškos investicijos. O dabar sukame galvas, kaip tas anuomet išvedžiotas melioracijos sistemas sutvarkyti ir suremontuoti. Litų valiuta valstybė melioracijos sistemoms tvarkyti per metus skirdavo apie 35 milijonus, įvedus eurą ta suma buvo konvertuota iki 10,4 milijono eurų. Dabar šią sumą siūloma mažinti dar dešimčia procentų, o melioracijos sistemų priežiūrą perleisti žemės savininkams“.

Pasak vedėjo, Žemės ūkio ministerija paskaičiavo, kad melioracijos sistemoms eksploatuoti ir rekonstruoti šiems metams reikėtų mažiausiai 45 milijonų eurų, o valstybė tegali skirti daugiau nei 9 milijonus eurų – dar mažiau nei ankstesniais metais.

Baigia išvalyti po gaisro užterštą vandenį

Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje aptartos ne tik aktualiausios problemos, bet ir pasidžiaugta tuo, kad baigiama „išsrėbti“ klampią „Gairelitos“ gaisro „košę“.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros vedėjas Mingaila Saulevičius informavo, kad baigiamas paskutinis likęs darbas – užteršto vandens tvarkymas: „Buvo likusi vienintelė dalis – to vandens sutvarkymas. Tas vanduo, kuris liko aplink įmonę, buvo supumpuotas į rezervuarus. Galiu pasakyti tiek, kad iš 14 tūkstančių kubinių metrų užteršto vandens išvalyta jau apie 8 tūkstančiai kubinių metrų. Už viską moka įmonė „Gairelita“.

Nors darbai turi būti baigti iki vasario 24 dienos, M. Saulevičius neslėpė abejonių, ar per likusį laikotarpį bus suspėta viską atlikti: „Jie vykdo planą ir turi teisę prašyti pratęsimo. Manau, kad terminas bus pratęstas kokiems dviem mėnesiams ir mes tą „Gairelitos“ problemą, duok Dieve, pamiršime“.