Pagerbti namų ir širdies duris svetimiems vaikams atvėrę globėjai

Aušra MIKŠIENĖ

Jau tapo tradicija, kad artėjant didžiosioms metų šventėms itin didelis dėmesys skiriamas gražiems darbams. Kasmet nepamirštama padėkoti tiems, kurie rūpinasi likimo nuskriaustais vaikais – augina artimųjų pamestus ar visai giminystės ryšiais nesusietus vaikus. Jau septintą kartą į iškilmingą padėkos vakarą sukviesti globėjai sunkiai tramdė emocijas – paslapčia braukė ašaras ir drebančiomis rankomis ėjo atsiimti apdovanojimų.

„Taip, šį vakarą jaudulio nestinga. Ne tik todėl, kad tokie renginiai priverčia susimąstyti apie tai, ką kiekvienas iš mūsų veikiame. Man ši diena – ypatingai sunki, nes prieš pat šventę teko atsisveikinti su dviem globotinėmis Gabriele ir Sintija. Auginau, rūpinausi, apgaubiau meile ir šiluma, o šiandien mergaites atidaviau į doros kelią sugrįžusiai mamai. Ir skaudu, ir tuo pačiu – gera širdyje“, – pro ašaras kalbėjo Lina Mockevičienė, kurios namuose auga dar vienas globotinis – Lukas.

Daug ne tik globėjų, bet ir iš šeimų paimtų vaikų

Tokių globėjų, negailinčių nei laiko, nei meilės svetimiems vaikams, rajone vis daugėja. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Larisa Paurienė sako, kad jau kelerius pastaruosius metus pastebima džiuginanti tendencija – vis daugiau rajono ir miesto gyventojų kreipiasi norėdami tapti globėjais, o tam įtakos turi ir globos pavyzdžių viešinimas, ir Radviliškyje organizuojami globėjų mokymai.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, šiemet globėjų parengta dvigubai daugiau negu praėjusiais metais – net dvi dešimtys, dar penki globėjai turi būsimųjų statusą – šiuo metu lanko globėjų kursus, o jau nuo sausio mėnesio atvers vaikams savo namų duris. Skaičiuojama, kad šiandien iš viso rajone yra globojama 240 vaikų, iš jų 190 – šeimose, 4 – šeimynose, 56 – globos institucijose.

„Pastebime susidomėjimą. Seniau per metus paruošdavome penkis globėjus, o šiemet jų – net dvidešimt penki. Džiugu, kad globėjų turime išties nemažai – net 116 šeimų. Šis skaičius yra įspūdingas. O šie metai išskirtiniai tuo, kad iš šeimų paimta 120 vaikų. Tokio rekordinio skaičiaus niekada neturėjome. Džiaugiamės bent jau tuo, kad didžioji dalis tų vaikų pateko į globėjų šeimas“, – sako L. Paurienė.

Jos teigimu, žmonės „sukruto“ po visą šalį sukrėtusios Matuko tragedijos, kai motina ir patėvis įtariami negyvai uždaužę keturmetį berniuką. Esą tai ne tik sukėlė norą padėti vaikams, bet ir išjudino įstaigas, kaimynus – vis dažniau sulaukiama susirūpinusių gyventojų skambučių dėl netinkamo tėvų elgesio su vaikais.

„Iš šeimų paimama vis daugiau vaikų. Vaikų globos namai – perpildyti, todėl džiaugiamės, kad atsiranda ne tik žmonių sąmoningumas, bet ir noras padėti likimo nuskriaustiems vaikams. Žinoma, būna, kad globėjo kelią pasirinkęs žmogus persigalvoja ir supranta, kad tai – per sunku. Turime tokių atvejų, tačiau tai – vienetai. Didžioji dalis besąlygiškai atsiduoda vaikams ir netgi pareiškia norą tapti nuolatiniais globėjais“, – pasakoja vedėja.

Globotinio problemos negąsdino

Viena iš tokių moterų – Virgilija Šiurkienė. Ji kartu su mūsų jau kalbinta Lina Mockevičiene nusprendė priimti savivaldybės pasiūlymą ir įsidarbinti globėja. Tai reiškia, kad abi šios moterys tėvų globos netekusius vaikus priima bet kuriuo paros metu.

Per šiuos metus vien į V. Šiurkienės namus buvo atvežti septyni tokio likimo ištikti vaikai. Vieno iš jų istorija taip sukrėtė moterį, kad ji nusprendė kreiptis dėl nuolatinės globos. „Panorau tapti nuolatine šešiolikamečio Viktoro globėja, nes jo mama gyvenimo nesitvarko. O pateko jis pas mus iš labai prastos aplinkos. Matydamas, kaip gyvena jo artimiausi žmonės, jis pats gyveno netinkamai ir girtas buvo atvežtas į ligoninę. Iš ten jį ir pasiėmėme. Pas mus jis ir liks“, – šypteli moteris. Paklausta, ar nesibaimino namų duris atverti paaugliui, dėl girtumo atsidūrusiam ligoninėje, V. Šiurkienė purto galvą: „Tikrai ne. Viktoras – labai geras vaikas, tik augo ne tokiomis sąlygomis, kokiose turėtų augti vaikai. Aš labai myliu vaikus, šiuo metu dar globoju keturiolikametę Viltę ir aštuonerių Estelą“.

Įdomu tai, kad V. Šiurkienės, kaip globėjos, stažas – gana nemenkas. Pirmąkart globėja ji tapo dar 1999 metais. Užaugino ne tik savo sūnų, bet ir du globotinius, šiandien sėkmingai sukūrusius savo gyvenimus.

Globėjams – padėkos ir dovanos

„Dėmesys miesto ir rajono globėjams – mūsų pareiga. Žinoma, didžiausias atlygis jiems patiems – žodis „mama“ ar „tėtė“ iš tų vaikų lūpų. Pats žinau tą jausmą, kurio neįmanoma apsakyti žodžiais, nes mes su žmona keliolika metų esame tokie pat, kaip ir šie žmonės, – rūpinamės globotine“, – susigraudinęs tądien kalbėjo Radviliškio rajono vicemeras Kazimieras Augulis.

Vicemeras su savivaldybės administracijos direktore Jolanta Margaitiene tą vakarą pagerbė globėjus, nepriekaištingai ir rūpestingai vykdančius savo pareigas – septyniems iš jų įteikė ne tik padėkos raštus, bet ir pinigines premijas po du šimtus eurų.

Tokius apdovanojimus šiemet atsiėmė Augustės, Deimantės ir Guodos globėja Aušra Dambrauskienė, keturių sesers vaikų globėja Sonata Diaduškina, Nojaus globėja Eglė Ivanauskytė, keturių anūkių globėja Janina Jonaitienė, mergaitės Dovilės ir dukterėčių Melitos bei Vėjūnės globėja Vaida Kačerauskienė bei mūsų jau kalbintos Lina Mockevičienė ir Virgilija Šiurkienė.

Dėmesio nestokojo ir kiti geradariai – Orintai Lukauskienei, Virginai Žitkevičienei, Laimai Bulkauskienei, Sandrai Mendelienei ir Daivai Žilinskienei įteiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus padėkos, knygos apie gražiausias Radviliškio rajono vietas. Padėkos vėliau pasiekė ir tą vakarą renginyje dalyvauti negalėjusias globėjas Moniką Ramoškienę, Rolandą Petkevičienę ir Laimutę Cirkelienę.

Augina ne tik neįgalų sūnų, bet ir keturis globotinius

Radviliškio kultūros centro mažojoje salėje surengtoje šventėje pasveikinti ir tie rajono gyventojai, kurie naujai įsiliejo į savo namų ir širdžių duris beglobiams vaikams atvėrusių žmonių gretas.

Šventinę atmosferą kūrė ne tik Radviliškio miesto kultūros centro kolektyvai, Radviliškio muzikos mokyklos ugdytiniai, bet ir ne vieną sugraudinusios vaikų globos namų „Nykštukas“ globotinės. Įdėmiai stebėdama vaikų globos namų auklėtinių pasirodymą, globėja V. Žitkevičienė šypteli: „Kaip galima nemylėti tų vaikų? Kaip mano vyras sako, „net šuniukų ir kačiukų į gatvę žmonės neišmeta, o kaip vaikų nepriimsi?“. Taip ir sukamės. Šiuo metu globojame trylikos, devynerių, penkerių ir vos metukų vaikučius. Pati dar auginu ir sūnų su negalia. Dukra kartais papriekaištauja, kad per daug nuvargstu, tačiau man nesinori, kad mūsų šeimos vaikai atsidurtų svetimose rankose“.

Įsivaikinimui žvalgomasi mažamečių vaikų

Šie metai Radviliškio rajone įsimintini ir tuo, kad po pertraukos įsivaikinti du vaikučiai. „Turime ne vieną atvejį, kai globėjai taip prisiriša prie vaikučių, kad nori juos įsivaikinti. Žinoma, daugelis labiau nori mažamečių, tačiau jų statusas dažnai nebūna toks, kad juos būtų galima įvaikinti“, – sako Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. Paurienė.

Jos teigimu, situacija greičiausiai pasikeis kitais metais, nes šiuo metu teisminiai ginčai vyksta net dėl penkiolikos mažamečių vaikų iki trejų metų. „Tai – būsimi kandidatai į įvaikinimą. Jeigu situacija su tėvais nepasikeis, visko gali būti, kad tų vaikučių gyvenimas pasisuks kur kas geresne vaga, negu tekėjo iki šiol“, – šypteli L. Paurienė.