Krašto pažinimo diena Baisogalos gimnazijoje

Paskutinis rugsėjo penktadienio rytas Baisogalos gimnazijoje atrodė neįprastai: mokiniai būriavosi ne klasėse, o koridoriuose arba kieme. Mat ši diena buvo skirta tyrinėti savo krašto istoriją bei kultūrinį paveldą.

Kur ir kaip tai darys, turėjo nuspręsti patys mokiniai drauge su klasių vadovais. Todėl tą rytą miestelis priminė gausiai turistų lankomą vietovę: įvairiomis kryptimis skubėjo mokiniai su klasių vadovais ir lydinčiais mokytojais.

Jauniausius gimnazijos mokinius – penktokus – ėmėsi globoti gimnazijos pirmokai (devintokai). Pirmiausiai visi prie kultūros centro susitiko su buvusia ilgamete istorijos mokytoja J. Šarauskiene ir išklausė jos pasakojimo apie miestelio kūrimąsi, kaitą, žmonių gyvenimo būdą. Tada visi patraukė į Švč. Trejybės bažnyčios požemį pagerbti čia kažkada valdžiusių dvarininkų Komarų amžino poilsio vietos. O miestelio parke penktokams teko prisiekti amžiną meilę savo gimtinei – taip prasidėjo naujokų krikštijimo apeigos.

Šeštokai nusprendė susipažinti su etniniu krašto paveldu: apžiūrėti mitologinius akmenis Valatkoniuose, išklausyti buvusios lietuvių kalbos mokytojos R. Vaitkevičienės pasakojamų padavimų apie Velnio ir Angelo akmenų atsiradimą ir galias. Mokinius sutiko priimti vietos gyventojai, auginantys neįprastų lietuviams veislių gyvūnų. „Imantų“ bendruomenės namuose keliautojai vaišinosi arbata, kieme žaidė krepšinį.

Septintokų keliai išsiskyrė. 7a klasės mokiniai aplankė baisogaliečių pamėgtas miestelio vietas, o 7b klasė nuvyko į Kleboniškių kaimo buities muziejų. Čia septintokus sužavėjo ne tik nuostabi gamta, ypač piliakalnis, bet ir senovinės sodybos bei malūnas. Mokiniai turėjo puikią progą iš arti pamatyti tautinio paveldo pavyzdžius.

Aštuntokai taip pat patraukė skirtingais keliais. 8a klasės mokiniai pasinaudojo galimybe geriau pažinti Gyvulininkystės instituto veiklą. Ne tik laboratorijose, bet ir eksperimentinių gyvūnų skyriuose. Čia apžiūrėjo Limuzinų karves, šėrė žemaitukų veislės eržiliukus. Be to, mokiniai apsilankė dvarininkių Komaraičių kambaryje. Parke mokiniai ieškojo vaizdingų kampelių meninės fotografijos kolekcijai.

Kita aštuntokų klasė drauge su gimnazijos antrokais išvyko į Minaičius, kur vyko edukacinis užsiėmimas, skirtas partizanams pagerbti. Pamokoje dalyvavo ir sodybos šeimininkė, to meto įvykių liudytoja Julijona Mikniūtė-Petrėtienė, mokiniai apžiūrėjo partizanų bunkerį, paminklą. Šioje išvykoje klasių vadovams talkino lietuvių kalbos mokytoja, pavaduotoja ugdymui A. Krugelienė. Po pamokos Šušvės slėnyje, prie sukurto laužo, aštuntokai skaitė savo sukurtus eilėraščius apie partizanus.

Gimnazijos trečiokai aplankė tas Baisogalos seniūnijos vietas, dėl kurių, kaip kultūrinio paveldo objektų, išsaugojimo vykdomi projektai. O gimnazijos vyriausieji – ketvirtokai, laukdami kitąmet vyksiančios gimnazijos šimtmečio šventės, aplankė ilgamečius šios mokyklos mokytojus, dabar senjorus: direktorių A. Jasiūną, pavaduotojas I. Ginkevičienę ir Z. Miežinienę, lietuvių kalbos mokytoją G. Barčkienę, ir klausėsi jų pasakojimų apie mokyklos gyvenimą skirtingais laikotarpiais.

Tikriausiai sunku būtų pervertinti tokios edukacinės veiklos naudą. Kasdieniška, įprasta, matyta dabar gali būti vertinama kitaip. Ir tada ne taip jau keistai šiandieniam mokiniui skambės iš protėvių atkeliavusi patarlė „Savam krašte ir tvoros žydi“.

Birutė Gedžiuvienė