Vaikų globos namų reforma: liko daug neatsakytų klausimų

Aušra MIKŠIENĖ

Prieš pustrečių metų paskelbus, kad šalyje pradedama vaikų globos namų reforma, po kurios, išskyrus retas išimtis, Lietuvoje turėtų nebelikti globos namų, o vaikai turėtų augti aplinkoje, artimesnėje šeimai, iškilo daug klaustukų. Nors savivaldybių atstovai nuolat kviečiami į mokymus ir konferencijas šiuo klausimu, vaikų globos sistemos pertvarka – vis dar didžiulis galvos skausmas ir savivaldybėms, ir vaikų globos namų vadovams.

Lengvas „bardakas“

Kad laukia nelengvas darbas, pripažįsta ir Radviliškio rajono savivaldybės vicemeras Kazimieras Augulis, kartu su socialinės paramos ir vaiko teisių specialistais praėjusį pirmadienį dalyvavęs Vilniuje surengtoje konferencijoje, skirtoje aptarti Lietuvoje vykdomą vaikų globos sistemos pertvarką.

Joje pranešimą „Kodėl taip? O gal gali būti kitaip?“ skaitė Vilniaus universiteto profesorė habilituota daktarė Vilija Targamadzė. Apie tai, ko trūksta sėkmingai vaiko apsaugai, kalbėjo „Žiburio“ fondo generalinė direktorė Lietuvai Kristina Stepanova, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Pabedinskienė skatino bendradarbiauti vaiko gerovei.

Tačiau net ir po visų mokymų bei patarimų, K. Augulis neslepia, jog išlieka labai daug neaiškumų: „Konferencijoje kalbėta apie Estiją, kurioje šiai reformai nėra nubrėžto laiko. Ten viską diktuoja gyvenimas ir nėra jokio skubėjimo, o mes einame sunkesniu keliu, imdami pavyzdį iš kaimyninės Latvijos. Laukia nelengvas darbas. Kol kas mūsų šalyje vis dar tvyro neaiškumai ir lengvas „bardakas“, kurį reikia tvarkyti“.

Vaikus globoti pasiryžo Alksniupių bendruomenė

Tiesa, Radviliškio rajono savivaldybė jau vykdo vaikų globos sistemos pertvarką, kuria siekiama, kad likę be tėvų globos vaikai gyventų nebe vaikų globos namuose, o šeimose ar mažose grupėse – šeimynose. Šiuo metu kaip tik aktyviai bendraujama su bendruomeninius namus įkurti pasiryžusia Alksniupių bendruomene.

„Tačiau čia susiduriame su juridine puse. Kitaip tariant, viskas atrodytų lyg ir puiku, savivaldybė nuperka namą, o kas jį turi valdyti? Bendruomenei perduoti negalime, nes ji jau turi vieną vienetą. Kas jį administruos? Šią savaitę ir ieškosime būdų, kokiu juridiniu statusu galime viską padaryti. Beje, nepamirškime ir to, kad tas namas bus tuščias, jį reikia įrengti pagal visus reikalavimus, nupirkti baldus, indus. Reikės visko – transporto, maitinimo, kasdieninės priežiūros“, – sako K. Augulis.

Diskusijos Radviliškio rajone trunka jau ilgokai. Anot Radviliškio rajono mero Antano Čepononio, jau numatytos kelios vietovės, kuriose būtų galima steigti reformoje numatytus būstus be tėvų globos likusiems vaikams – ne tik Alksniupiuose, bet ir Raudondvaryje, Pašušvyje, Pakiršinyje. „Pirmieji norą išreiškė alksniupiečiai, o tai labai džiugina. Bendruomenė globotų iki aštuonių vaikų, jau artimiausiu metu turėtų paaiškėti visos detalės“.

Laukiama ir kitų iniciatyvų. 2017-ieji artėja į pabaigą. Kaip žinia, reforma turi būti įgyvendinta iki 2020 metų, o šiuo metu Radviliškio vaikų globos namuose vis dar gyvena per pusšimtis vaikų, tad vieni bendruomeniniai vaikų namai problemos neišspręs. Tokių būstų rajone reikėtų mažiausiai šešių – taip būtų galima apgyvendinti daugiausiai 48 vaikus. Beje, kiekvienuose tokiuose bendruomeniniuose namuose dar turėtų dirbti po dvi socialines darbuotojas ir dar po tris socialinių darbuotojų padėjėjas.

Paklaustas, o koks numatomas dabartinių „Nykštuko“ globos namų pastato likimas, vicemeras K. Augulis sako, kad čia nuo 2020 metų gali likti daugiausiai aštuoni vaikai: „Čia galima įrengti vieną grupę su atskiru įėjimu, tada nereikėtų pirkti būsto Radviliškyje. Galvojame, kad tas pastatas taip pat galėtų būti naudojamas kaip administracinis vienetas, nes reikės prižiūrėti visus namelius. Dar vieną dalį svarstome skirti parapijos namams“.

Reformai įgyvendinti lėšų neskyrė

Tačiau bene aktualiausias klausimas, į kurį šiandien atsakymo ieško daugelis savivaldybių, iš kur paimti lėšų, kurių reikia norint įgyvendinti reformą. Apie tai prabyla ir Radviliškio rajono savivaldybės mero pavaduotojas: „Nesame šiandien tokie turtingi, kad kiekvienam nameliui dar ir po mašiną nupirktume. Kas bus, kai vaikai sirgs? Negana to, reikės organizuoti viešuosius pirkimus, rūpintis skalbimo, valymo priemonėmis. Esmė ta, kad valstybė reformą užsimojo įgyvendinti, o savivaldybėms neskiria nė vieno euro“.

Vicemeras sako, kad ir konferencijoje kalbėta šiuo klausimu. Esą dar galvojama įkurti valstybės tarnybos tarnautojų etatus. Tokie žmonės būtų vadinami bendradarbiavimo koordinatoriais: „Nors šiam etatui Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada skirti lėšų, tačiau niekas nekalba apie darbo vietą, kuriai reikia ir laisvo kabineto, ir kompiuterio, ir stalo ar kitų būtiniausių reikmenų“.

S. Čepaitis: „Bus sudėtinga vaikus sukontroliuoti“

Nors vaikų globos namų panaikinimas siekia kuo daugiau vaikų išlaikyti biologinėse šeimose ar perkelti į mažas, kelių asmenų globos bendruomenes, Radviliškio „Nykštuko“ vaikų globos namų vadovas Saulius Čepaitis neslepia manantis, kad užmojis šalyje uždaryti visus globos namus – nėra gerai apgalvotas: „Aš esu prieš tokią politiką. Jau keletas pavyzdžių parodė, kad nėra gerai, kai vaikai iš globos namų yra perkeliami gyventi į bendruomeninius namus ar šeimynas. Sudėtinga tuos vaikus sukontroliuoti, sudėtinga administruoti ir be galo didelės išlaidos“.

Kaip pavyzdį S. Čepaitis pateikia Vilniaus „Žolyno“ vaikų globos namus, kurie jau praėjusiais metais išskirstė vaikus į nupirktus butus sostinėje: „Bendraujame su šia įstaiga. Neslepiama, kad dabar jie susiduria su labai sunkiomis transporto problemomis. Juk vaikus reikia vežioti į mokymo įstaigas, pas medikus“.

Vaikų globos namų vadovas sako, kad ir Radviliškio rajonas su šia problema neabejotinai susidurs: „Yra kolektyvas, specialistai, medicinos seselė, specialieji pedagogai, psichologai. O jeigu vaikus išskirstysime į namus po mūsų rajoną, tada vieni gal gyvens Alksniupiuose, kiti – Pašušvyje, Šiaulėnuose. Ar kas pagalvojo, kaip bus sudėtinga specialistams bendrauti su vaikais? Kaip jiems suspėti sulakstyti po visą rajoną? Juk šeimynose su vaikais gyventų tik socialinės darbuotojos ir jų padėjėjos“.

S. Čepaitis kaip atskirą problemą išskiria ir vaikų nusikalstamumą. Jo teigimu, išskirsčius vaikus po kaimus kriminogeninė situacija nepagerėtų: „Būdami globos namuose vaikai dar prisibijo administracijos. Žino, kad yra direktorius, pavaduotoja. Juk kai mūsų nėra, pavyzdžiui, savaitgaliais, tų nusikaltimų ir padaugėja. O kas bus, kai mūsų šalia nebus kiekvieną dieną? Jeigu, tarkime, administruoju aš, sėdžiu čia, Radviliškyje, o vaikai gyvena už 20 kilometrų?“.

Gyvena šeimynose

Aprodydamas „Nykštuko“ globos namus įstaigos vadovas pasakoja, kad šiandien čia gyvenantys ikimokyklinio amžiaus vaikai lanko miesto lopšelius-darželius. Moksleiviai mokosi Radviliškio Gražinos pagrindinėje, Jaunimo, Šeduvos gimnazijos specialiojo ugdymo skyriuje, Šiaulių sanatorinėje mokykloje ir Panevėžio sutrikusios klausos ugdymo įstaigoje.

„Jeigu tuos vaikus išskirstysime po visą rajoną, tai reikš, kad jiems teks lankyti naujas ugdymo įstaigas. Juk vaikų kiekvieną dieną nerinksime iš visų rajono kampelių, kad atvežtume į šias ugdymo įstaigas. Manau, kad tokie pokyčiai gali papildomai traumuoti vaikus, kurie ir taip yra gyvenimo nuskriausti. Kartą juos jau paėmė iš šeimos, jie čia apsiprato, susidraugavo, įprato prie ritmo, o dabar – ir vėl maišatis, surenka, išveža, išskirsto…“

Nors reforma siekiama, kad vaikai gyventų šeimai kuo labiau artimesnėje aplinkoje, šiuo metu, kaip pasakoja S. Čepaitis, ir „Nykštuko“ vaikai gyvena suskirstyti į penkias šeimynas: „Pagal galimybes broliukus ir sesutes stengiamės apgyvendinti vienoje šeimynoje. Nebent broliai ir seserys labai nesugyvena. Pas mus jau veikia ministerijos modelis. Toji naujoji sistema, gyvenimas šeimynose, – tai galimybė vaikams ugdyti savarankiškumą. Savaitgaliais jie patys planuoja pirkinius, ruošia sau valgį. Dėl to ir vėliau, užvėrus vaikų globos namų duris, gyvenime jiems būna šiek tiek paprasčiau. Taip stengiamės sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Jau dabar mes suteikiame viską, ko reikalauja reforma, deja, reformos šalininkai nori, kad vienoje vietoje nebūtų daug vaikų. O aš čia nematau jokios blogybės“.

Išties, pravėrę šeimynos duris, patenkame į jaukią erdvę – švarūs kambariai, besisukiojanti darbuotoja. „Taip, čia vaikai šeimininkauja savaitgaliais“, – šypteli S. Čepaitis paklaustas, ar auklėtiniai noriai sukiojasi virtuvėje.

Kiekvienas šeimynos kampelis – lyg įprastos šeimos vaiko erdvė. Čia ir sienos padabintos įvairiais paveikslėliais, ir darbų tvarkaraštis, ir žaisliukais nukrautos lovos. Kiekvienas čia – tikras šeimininkas, besistengiantis gyvenimą vaikų globos namuose paversti kiek įmanoma jaukesnį. Čia trūksta tik vieno – mylinčių tėvų ir artimųjų dėmesio.

Šią vasarą – pirmas įvaikinimas per pastaruosius trejus metus

Šiandien „Nykštuko“ vaikų globos namuose gyvena net 49 vaikai. Tiesa, dieną čia šurmulio nesigirdi. „Visi vaikai mokosi. Likę tik tie, kurie sirguliuoja. Jeigu atvirai, viršijame visus reikalavimus, tų vaikučių yra daugiau negu leistina. O ir visi vienu metu būna savaitgaliais, nes yra tokių, kurie išvyksta mokytis nuo pirmadienio iki penktadienio. Taip ir sukamės“, – vedžiodamas „Nykštuko“ koridoriais pasakoja S. Čepaitis.

Išgirdęs klausimą, kiek vaikų buvo įvaikinta per pastaruosius metus, jis atsidūsta: „Čia – sunkoka situacija. Džiaugiamės liepos mėnesį išleidę šešiametį berniuką į gerus namus Kanadoje. Tai pirmas įvaikinimas nuo 2014 metų. Žinote, jei globoji vaiką, tai dar ir pinigėlių gauni, todėl globojančių vaikus dar turime, tačiau jei jau įsivaikini – vaiką augini iš savo kišenės, todėl vaikus dažniau įsivaikina užsienio piliečiai, o ne vietos žmonės“.

Keli vaikai jau gyvena ir Italijoje. Bendradarbiaujant su agentūra „Nuovo cielo onlus“, kasmet į Italiją pasisvečiuoti išleidžiama keletas vaikų. Kai kurie iš jų ten būna mėnesį, o kai kurie – ir visą vasarą.

„Buvo tokių atvejų, kad po pasisvečiavimų sulaukėme noro įsivaikinti. Kai kuriems vaikams pasiseka, tačiau dažniausiai visi nori vaikučių iki trejų metų. Jeigu tokių nėra, tuomet antras pageidavimas būna iki penkerių ar septynerių metų. Vyresnių, paauglių, poreikio mažai. O tokių pas mus – daugiausia. Dėl jų ir neramu, nes pajutę laisvės gurkšnį jie gali visai nutrūkti nuo vadžių. Kai kurie savyje turi daug pykčio ir tai suvokiama, nes gyvenimas jų nelepina. Yra tokių, kurie jau džiaugėsi gyvendami pas globėjus, tačiau buvo grąžinti atgal. Tokiems vaikams reikia daug dėmesio ir priežiūros, o kas ją suteiks, kai bus išvežioti po kaimus?“ – apmaudo neslepia S. Čepaitis.

Pagal Lietuvoje vykdomą vaikų globos sistemos pertvarką, iki 2019 metų vaikų globos namuose nebegalės gyventi daugiau kaip trisdešimt vaikų, o iki 2020-ųjų – daugiau kaip aštuoni vaikai. Beje, ir globa vaikams galės būti tik laikinoji – iki trijų mėnesių.

Radviliškio „Nykštuko“ vaikų globos namų vadovas sako su nerimu laukiantis tų pokyčių: „Reforma daroma neatsižvelgiant į vaiko interesus. Kuo daugiau persikraustymo ir perėjimų iš vienos vietos į kitą – tuo daugiau streso. Sunku būna mums, suaugusiems, o ką kalbėti apie vaikus? Naujos mokyklos, žmonės, namai… Lengva tikrai nebus“.