Eibariškių parko tvarkytojų planus keičia ir… kūmutė raudonpilvė

Aušra MIKŠIENĖ

Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio, kai radviliškiečiams pirmąkart buvo pristatytas Eibariškių parko sutvarkymo projektas, nuveikta nemažai darbų. Siekiama, kad gyventojų jau pamiltas kampelis būtų kuo patrauklesnis, tad praėjusią savaitę gyventojai ir vėl skubėjo į projekto pristatymą savivaldybėje, kurioje projekto rengėjai pristatė naujoves, supažindino su parko augalija, kvietė pareikšti savo nuomonę.

Nors susirinkusių miestiečių ir nebuvo daug – vos keliolika, projekto pristatymas įvyko kaip ir planuota. „Tai tikrai ne paskutinis kartas, kai susitinkame su gyventojais. Darbai turi būti baigti iki 2018 metų pabaigos, o pagal projektą savo planus ir darbus viešinsime dar mažiausiai keturis kartus, tad negalėję atvykti į antrąjį pristatymą savo nuomonę ir pageidavimus dar tikrai galės išsakyti“, – pabrėžė Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėjas Gintaras Pilypas.

Vietoje dviejų – vienas labirintas

Ne paslaptis, kad šiandien Eibariškių parko teritorija yra apleista, nusidėvėjusios pėsčiųjų takų dangos, nėra apšvietimo stulpų, nesutvarkyta ežero pakrantė, todėl šiame projektavimo etape atliekami darbai yra tiesiogiai susiję su teritorijos sutvarkymu ir jos pritaikymu edukacinei, gamtos pažinimo veiklai.

Projekte numatyta sutvarkyti apie 30 hektarų plotą. Tiesa, bus tvarkomos pagrindinės vietos, nes viso parko teritorijos plotas apima daugiau nei 29 tūkstančius kvadratinių metrų. Didžiausią dėmesį, kaip ir žadėta anksčiau, projekto rengėjai kreipia į centrinę vietą.

„Paliksime tas vietas, kuriose savivaldybė pagal kitą programą ketina įrengti žaidimų, aktyvaus poilsio erdves. Bus įrengtas naktinis apšvietimas, vaizdo stebėjimo kameros. Tiesa, nors ir nedaug, bet pokyčių yra. Toje vietoje, kurioje yra kalnas, galvojama įrengti apžvalgos aikštelę ir bokštą, į kurį užkopus atsivertų viso parko vaizdas. O vietoj planuotų kelių labirintų, nusprendėme palikti vieną, didelį labirintą“, – susirinkusiesiems kalbėjo projektą parengusios ir gyventojams savivaldybėje pristačiusios bendrovės „Plėtros partneriai“ direktorius Pavelas Verbovičius.

Tiesa, projekto rengėjai pastebėjo, kad labirintas iš skroblų, bukų ar karklų parko rytinėje dalyje gal ir nebūtų išskirtinio originalumo, tačiau edukacinis labirintas iš žemųjų sumedėjusių augalų, galbūt savotiško alpinariumo formos, ar gėlių centrinėje parko dalyje, o juo labiau labirintas nendryne, parko šiaurės vakarų dalyje, nustebintų ne vieną.

Parke – Raudonosios knygos rūšys

Projekto rengėjų planuose išlieka amfiteatras, formuojama ir daugiamečių augalų zona, prie tvenkinio planuojamas kampelis tiems, kurie mėgsta fotografuotis. Tačiau šįkart gyventojams daugiausiai pasakota apie parko augaliją ir gyvūniją.

Pasirodo, Eibariškių parke gyvena mažiausiai 38 rūšys paukščių. Dar keletas rūšių – uoliniai karveliai, čiurliai, urvinės kregždės, langinės kregždės, kuosos ir kiti parke neperi, tačiau lankosi.

Kaip susirinkusiesiems pasakojo Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojas lektorius dr. Julius Bačkaitis, bendrovės „Želdyno vizija“ direktorius, Eibariškių parke aptikta ir į Raudonąją knygą įrašytų rūšių: „Net devyniolikoje vietų radome augančią baltijinę gegūnę, keturiolikoje – raktažolę pelenėlę, aštuoniose – siauralapę gegūnę. Taip pat auga raudonoji, siauralapė, lipikė gegūnės, paprastoji tuklė. Yra ir kitų įvairių apyrečių žolinės augalijos rūšių. Labai įdomu, kad parke apsigyvenusi ir varlė kūmutė raudonpilvė“.

Būtent šiuos augalus ir retąją varlę siekiama išsaugoti. Anot P. Verbovičiaus, vos tik sužinojus, kad parke auga galybė į Raudonąją knygą įrašytų augalų ir įdomius garsus skleidžianti varlė, nuspręsta pakoreguoti po parką išdėstytų takų paskirtį: „Jeigu anksčiau siekėme, kad takais žmonės tiesiog pasiektų tašką B nuo taško A, tai dabar takai bus skirti ir susipažinti su retais augalais. Bus ištiestas ir medinis takas pro pelkę, kurioje gyvena kūmutė raudonpilvė. Taip bus galima ne tik pasivaikščioti, bet ir įgyti žinių, stebėti augalus“.

Reikėtų pasodinti daugiau spygliuočių

Išsamią parko augalijos analizę kartu su kolegomis atlikęs J. Bačkaitis juokėsi suskaičiavęs, kad Eibariškių parke identifikuota apie 3800 sumedėjusių augalų: „Neskaitant didelių grupių šaltalankių, gudobelių bei karklų. Dalis medžių ir medžiakrūmių – keliakamieniai. Tiesa, net 90 procentų medžių – lapuočiai ir tik 10 procentų – spygliuočiai. Kad parkas būtų gražus ne tik vasarą, bet ir šaltuoju metų laiku, siūlome čia pasodinti daugiau spygliuočių medžių“.

Iš esamų 4369 medžių kamienų dėl būklės ar projektiniais tikslais planuojama kirsti 901, t. y. penktadalį. „Pačių medžių, be abejo, bus iškirsta mažiau. Kol kas neapsispręsta dėl kirtimų intensyvumo – ar į parką tektų eiti kas trejus-penkerius metus, ar tik po dešimties ar dvidešimties metų“, – pasakojo J. Bačkaitis.

Jo teigimu, Eibariškių parke įgyvendinant konkrečias kraštovaizdžio formavimo priemones, parką tikslinga suskirstyti į tris zonas: „Tai būtų reprezentacinė-parkinė zona su intensyvia priežiūra ir tvarkymu, buferinė – su pasyvesne priežiūra ir tvarkymu bei rezervinė, kuri būtų artima natūraliai gamtai.

Medžius ir krūmus būtų galima panaudoti edukaciniams tikslams

Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto dėstytojas, pristatydamas parko viziją, pabrėžė, kad be dekoratyvių, egzotiškesnių medžių ir krūmų, Eibariškių parke tikslinga pasodinti ir Lietuvoje nuo seno auginamų keletą rūšių liepų, kad jų žiedai ir skleidžiamas aromatas parko lankytojus džiugintų ne keletą savaičių, o apie du mėnesius.

„Tam neabejotinai pritartų ir Radviliškio bitininkai-mėgėjai. Parke tikslinga pakabinti inkilų, skirtų įvairioms paukščių rūšims – tai galėtų būti vykdoma organizavus inkilų kėlimo šventes miesto mokyklose. Dar pastebėjome, kad parke praktiškai nėra dekoratyvių ar valgomas uogas auginančių krūmų, kurių dekoratyvūs, kvapnūs, spalvingi žiedai, vaisiai ar puošnūs lapai teiktų teritorijai gyvybingumo didžiąją metų dalį. Dalis dekoratyvių medžių ir krūmų turėtų atsirasti prie takų ir takelių, padėtų įkomponuoti į aplinką atsirasiančius suolelius, o tuo pačiu medžius ir krūmus būtų galima panaudoti edukaciniams tikslams“, – kalbėjo J. Bačkaitis.

Projekto rengėjams – vos keli klausimai

Jeigu per pirmąjį pristatymą gyventojai projekto rengėjams klausimų nestokojo, tai šįkart didžiojoje posėdžių salėje daugiausiai kalbėjo patys susirinkimo iniciatoriai. Gyventojai domėjosi tik parko lankytojų ir retų augalų saugumu, galimybe žiemą nuo kalniuko leistis rogutėmis.

Nuskambėjo ir pasiūlymas įrengti kempingo aikštelę pravažiuojantiems turistams, pasirūpinti erdvesne automobilių stovėjimo aikštele, tačiau projekto rengėjai pabrėžė, jog kai kurių pasiūlymų įgyvendinti nebus galima dėl finansavimo pobūdžio. Primename, kad bendra projekto vertė siekia apie 800 tūkstančių eurų.

Anot Radviliškio rajono vicemero Kazimiero Augulio, norėtųsi didesnio gyventojų susidomėjimo: „Kaip visuomet, vėliau būna paburbėjimų, kad kažkas padaryta ne taip. Reikia domėtis, siūlyti. Esame atviri visiems pasiūlymams, žinoma, jeigu turime galimybę tai įgyvendinti. Tas parkas turi išlikti natūralus. Negalima sudarkyti kraštovaizdžio, turi išlikti natūralumas. Tokie yra reikalavimai“.