Kas pakels šuniui uodegą, arba „Ateities laiškininkus“ Radviliškio rajone gaubia nežinia
Aušra LAURINKIENĖ
Praėjusiame Radviliškio rajono tarybos posėdyje iš tribūnos kalbėjęs Seimo narys Aurimas Gaidžiūnas nepraleido progos pasigirti, kad jo bendražygių, didžiausią frakciją Seime turinčių „valstiečių“, pastangomis sustabdyta valstybės valdomo „Lietuvos pašto“ planuota reforma.
„Mane žino Seime kaip Aurimas iš Radviliškio, kadangi mes sustabdėm pašto visą tą, kaip sakant, tuos visus dalykus“, – sunkiai rinkdamas žodžius vebleno seimūnas (kalba netaisyta, – autorės pastaba).
Tiesa, girdamasis tuo, kad bus išvengta pašto tinklo pertvarkos kaimuose, A. Gaidžiūnas pažėrė kritikos Radviliškio rajono merui Antanui Čepononiui. „Vienintelis rajonas ne – tai Radviliškis. Nu pasakė, kad mūsų meras sutiko. Ar jis galėjo sutikt ar ne, aš nežinau, bet kažkaip tai reikėtų išsiaiškint“, – iš tribūnos rėžė radviliškiečių atstovas Seime.
A. Čepononis: „Manęs leidimo niekas neprašė“
Kadangi Radviliškio rajono mero A. Čepononio minėtame Tarybos posėdyje nebuvo ir jis negalėjo atsakyti Seimo nariui A. Gaidžiūnui į šitą klausimą, „Radviliškio naujienos“ paprašė, kad meras pasiaiškintų, kodėl pritarė pašto reformai mūsų rajone.
Telefonu išgirdęs klausimą rajono vadovas nesuglumo: „Taip, girdėjau šį Seimo nario pasisakymą. Galiu pasakyti tik tai, kad gerbiamas Aurimas Gaidžiūnas turbūt nelabai žino, kas yra valstybės įmonė. O „Lietuvos paštas“ būtent ir yra tokia įmonė. Noriu paaiškinti, kad manęs leidimo niekas neprašė – aš neturiu tokių galių vadovauti valstybės valdomų įmonių reformoms. Savivaldybė vienokius ar kitokius sprendimus gali priimti tik tuo atveju, jeigu pati organizuoja reformas. Kai Seimo narys taip drąsiai pareiškia, kad meras davė leidimą vykdyti reformą, man peršasi mintis, jog iš tribūnos pasisakęs politikas tiesiog neišmano valstybės valdymo“.
A. Čepononis juokauja, kad jeigu galėtų priimti sprendimus, lemiančius pilotinių projektų tėkmę, tuomet ir visi traukiniai stotų Radviliškyje, o lėktuvai leistųsi Zoknių oro uoste: „Pašto direktorius per savivaldybėje vykusį gamybinį susirinkimą pristatė projektą „Ateities laiškininkas“ ir tiesiog papasakojo apie planuojamą reformą Lietuvoje. Pabrėžiu – Lietuvoje, o ne Radviliškio rajone. Ir aš jokio leidimo niekam nei daviau, nei nedaviau, nes manęs niekas to ir neprašė. Jeigu jau sakoma, kad aš kažkam pritariau, tegu parodo raštą, nes dabar atrodo, kad Seimo narys tiesiog nebeturi ką kalbėti“.
Nori pertvarkyti nedidelius paštus
Kokios permainos buvo planuotos Radviliškio rajone, teiraujamės „Lietuvos pašto“ tinklo direktorės Ingos Dundulienės. Jos teigimu, pašto tinklo kaimiškose vietovėse pertvarka jau pristatyta beveik visų šalies savivaldybių vadovams.
Pasak „Lietuvos pašto“ atstovės, dar nežinia, ar Radviliškio rajone bus išbandomas projektas „Ateities laiškininkas“, tačiau jeigu taip nutiktų, anot I. Dundulienės, papildomas galimybes išsikviesti mobiliuosius laiškininkus į namus, kur jiems būtų suteiktos visos pašto paslaugos, galėtų turėti dabartinių Alksniupių, Aukštelkų, Sidabravo, Skėmių, Šaukoto, Šiaulėnų ir Tyrulių paštų aptarnaujami gyventojai: „Šie nedideli kaimo paštai būtų pertvarkomi atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu jie dėl nedidelio klientų srauto dirba vos 3-4 valandas ir ne visiems kaimo gyventojams yra patogu pasinaudoti pašto paslaugomis“.
Nors daugelis vyresnio amžiaus žmonių ne itin džiaugiasi galima pertvarka, pašto atstovė tikina, kad baimintis nėra ko: „Minėtuose paštuose per dieną yra priimama išsiųsti vos iki 4 pašto korespondencijos siuntų, o išduodamų siuntų, kurias gyventojai ateitų atsiimti į paštą, beveik nėra. Statistika rodo, kad jau dabar apie 70 procentų pašto paslaugų yra suteikiamos gyventojų namuose, kai laiškininkas pristato registruotąsias pašto siuntas, spaudos leidinius. Akivaizdžiai matyti, kad kaimo gyventojų poreikis būti aptarnaujamiems laiškininkų namuose yra, o įdiegus naują klientų aptarnavimo modelį būtų išplėstas namuose teikiamų Lietuvos pašto paslaugų spektras“.
Gyventojus aptarnautų jų namuose
I. Dundulienė savaitraščiui „Radviliškio naujienos“ teigia, kad galima reforma „Lietuvos paštas“ siekia modernizuoti pašto paslaugų teikimą kaimiškose vietovėse, plečiant galimybes kaimo žmonėms prieinamiau ir paprasčiau pasinaudoti Lietuvos pašto teikiamomis paslaugomis: „Norime, kad žmonės galėtų pašto paslaugomis naudotis ten, kur jiems yra patogiausia, pavyzdžiui, namuose, iš anksto išsikvietus laiškininką telefonu“.
Tiesa, čia vertėtų pabrėžti, kad laiškininko iškvietimas į namus nieko nekainuotų, o pašto paslaugos ir toliau būtų teikiamos stacionariai – centrinėse kaimiškų seniūnijų vietose gyventojų kasdien lauktų jiems pažįstamas laiškininkas. Pašto paslaugos, kaip ir dabar, būtų teikiamos ir per laiškininką, kuris ir toliau lankytų visus kaimo žmones.
„Skirtumas tas, kad dirbant pagal naująjį klientų aptarnavimo modelį laiškininkas gyventojų namuose galėtų suteikti ir kitas paslaugas, kurios dabar yra teikiamos tik pašte, pavyzdžiui, priimti pašto siuntas išsiuntimui. Tai ypač aktualu senyvo amžiaus bei socialinę atskirtį išgyvenantiems žmonėms, kurie dažnai net neturi galimybių pasiekti artimiausią pašto skyrių, – aiškina „Lietuvos pašto“ tinklo direktorė. – Laiškininkas būtų aprūpintas šiuolaikiškomis darbo priemonėmis, kurios leistų kokybiškai visas pašto paslaugas teikti gyventojų namuose, o pas gyventojus į namus būtų vykstama tarnybiniais automobiliais. Pagaliau – drauge su įdiegtu mobiliųjų laiškininkų darbo veiklos modeliu būtų stiprinama ir kaimo laiškininko profesija. Jiems būtų suteikiamos ne tik modernios darbo priemonės, bet ir didinamas darbo užmokestis, gerinamos socialinės garantijos. Svarbu pažymėti, kad pašto korespondencijos siuntų ir prenumeruojamų spaudos leidinių pristatymas vyktų įprastai – taip, kaip tai yra daroma dabar“.
Vietovės, kuriose pradės dirbti pirmieji „Ateities laiškininkai“, dar neparinktos
Visiškai suprantama, kad naujovės kelia žmonėms tam tikrą nerimą, todėl į šį pokytį, kaip tikina I. Dundulienė, žiūrima jautriai ir atsakingai: „Atsižvelgdami į visuomenėje kilusias diskusijas, siekdami, kad pašto paslaugų teikimas pagal naująjį veiklos modelį būtų priimtinas ir aiškus visiems, iš pradžių lokaliai – keliose šalies savivaldybėse – planuojame sudaryti galimybes pasinaudoti mobiliųjų laiškininkų teikiamomis paslaugomis“.
Pašto atstovai įsitikinę, kad esant poreikiui bus galima koreguoti naująjį klientų aptarnavimo veiklos modelį ir jį tobulinti, atsižvelgiant tiek į gyventojų, tiek į darbuotojų pastabas ir lūkesčius. Tiesa, vietovės, kuriose pradės dirbti pirmieji „Ateities laiškininkai“, dar neparinktos, tad ar Radviliškio rajonas taps „bandomąja zona“, „Lietuvos pašto“ tinklo vadovė atsakyti dar negali.