Ūkininkas įrodė, kaip perkant pigesnes trąšas sulaukti didesnio derliaus

Aušra LAURINKIENĖ

Įpusėjus spalio mėnesiui, kai pagrindiniai darbai laukuose jau baigti, ūkininkai rengiasi naujiems „mokslo metams“, – šypsosi Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius. Jis sako, kad šie metai tikrai atskyrė mėgėjus žemdirbius nuo profesionalų: „Daugelį metų oro sąlygos žemdirbius lepino, todėl net didžiausias tinginys, kaip sakoma liaudyje, galėjo viską sėkmingai nudirbti. Tačiau kai sulaukiame tokių metų, kaip šiemet, tada prireikia visų žinių ir sugebėjimų, kuriuos žemdirbiai kaupia būtent šaltuoju metų laiku“.

Vienas iš tokių ūkininkų Radviliškio rajone – tai Rimantas Garuckas. Žingeidus ir naujovėmis besidomintis vyras savo ūkyje atlieka įvairiausius eksperimentus, siekdamas geriausio derliaus. Dar šią vasarą gausybė kolegų ir žemės ūkio specialistų skubėjo apžiūrėti jo laukų, kuriuose buvo atliekami bandymai su trąšomis. Kai javai – jau aruoduose, ūkininkas gali pasidžiaugti puikiu rezultatu.

Trąšos – lyg vitaminai laukams

Savaitraštis „Radviliškio naujienos“ dar vasarą rašė, kad aktyviai Baltijos šalių žemės ūkio rinkoje veiklą plėtojanti UAB „Agrochema“, per daugelį metų tapusi patikima partnere ūkininkams, Radviliškio rajono Pociūnėlių kaimo ūkininko Rimanto Garucko valdose surengė „Lauko dieną“. Tuomet čia sugužėjo ūkininkai iš įvairiausių šalies kampelių. Visiems rūpėjo apžiūrėti ūkininko R. Garucko kviečių bei rapsų laukus, kuriuose atlikti bandymai su skystosiomis ir biriosiomis trąšomis.

Šių dviejų trąšų gretinimas ūkininkams – itin aktualus. Skystųjų trąšų populiarumas, palyginti su biriosiomis trąšomis, kaip sako profesorius, habilituotas daktaras, bendrovės „Agrochema“ generalinio direktoriaus padėjėjas augalininkystės klausimais Gvidas Šidlauskas, didėja dėl daugelio agronominių, technologinių, ekonominių ir ekologinių privalumų: „Skystosios trąšos yra itin aukštos kokybės, jas palankiai vertina ne tik Lietuvos, bet ir Europos šalių žemdirbiai. Mūsų trąšos ne kartą skynė laurus nacionalinėse parodose bei konkursuose“.

G. Šidlauskas sako norintis pabrėžti įmonės išskirtinumą gaminant skystąsias trąšas, kurios yra naudojamos siekiant gausesnio ir geresnės kokybės derliaus: „Jos leidžia suaktyvinti augaluose vykstančius procesus bei gerinti augalų mineralinę mitybą. Be to, trąšos yra draugiškos aplinkai, nes jas teisingai naudojant augalai greitai įsisavina lengvai jiems prieinamas maisto medžiagas. Birios trąšos sunkiau tirpsta žemės paviršiuje, reikia sandėlių ir technologinių priemonių joms išbarstyti“.

Anot profesoriaus, svarbu paminėti ir tai, kad skystųjų trąšų veikliųjų medžiagų kaina yra mažesnė, maisto medžiagos greitai įsisavinamos, patręšiama tolygiai, tręšimo darbai visiškai mechanizuoti, tinka naudoti kalvotame reljefe ir arti vandens telkinių, tręšti galima daug kartų per vegetaciją. Tai – lyg vitaminai laukams.

Įdėjo mažiau, o gavo daugiau

Dar tada, kai per „Lauko dieną“ buvo apsilankyta R. Garucko ūkyje ir nebuvo žinomi galutiniai ūkininko eksperimentų rezultatai, G. Šidlauskas jau sakė matęs vizualinį skirtumą: „Kur naudotos birios trąšos – pasėliai buvo skirtingo aukščio, o kur skystos trąšos – vienodo dydžio. Skyrėsi ir spalva. Su skystosiomis trąšomis tręšti javų laukai – kur kas sodresnės spalvos. Visuomet pabrėžiame, kad su skystomis trąšomis viskas paprasčiau – tereikia plieninių talpyklų ir vienu purkštuvu, kuris dirba visą sezoną, sėkmingai jas paskleisti. Žinoma, nepeikiame nė vienos trąšų rūšies – tik reikia žinoti, kaip, kur ir kada tinkamai jas panaudoti“.

Šiandien jau galima pristatyti ir rezultatus, kurie itin džiugina daugkartinį arimo čempioną ūkininką R. Garucką. Nors šiemet žemdirbiams metai ir nebuvo patys geriausi, o bandymai dėl šios priežasties nebuvo itin objektyvūs, jie puikiai atspindi šių metų situaciją. Galima pasidžiaugti, kad dviejuose dešimties hektarų dydžio kviečių ir žieminių rapsų laukuose, pasiekti puikūs rezultatai. „Žinote, norint sužinoti, kas yra gerai, o kas – ne, visuomet reikia bandyti. Aš to nebijau. Juk visi norime, kad būtų geras pelnas. Mūsų visų tikslas yra vienas – kuo daugiau uždirbti. Jeigu kažkas lieka, galima sakyti, kad eini geru keliu“, – pasakoja ūkininkas R. Garuckas.

UAB „Agrochema“ Šeduvos agrocentro „Agromax“ direktorius Eugenijus Pranevičius sako, kad ūkininkas, įdėjęs mažiau, gavo daugiau, – tai rodo skaičiai. Pavyzdžiui, dešimties hektarų kviečių laukas, perpus tręštas skystosiomis ir biriomis trąšomis, davė skirtingą derlių. „Ta dalis, kuri tręšta biriomis trąšomis, iš hektaro davė 7 tonas derliaus, o skystomis – 400 kilogramų didesnį derlių. Tai reiškia, kad išbandyta naujausia azotinė skystoji trąša „Lyderis 24+S6“ leido ūkininkui iš hektaro uždirbti apytiksliai 56 eurais daugiau. Žinoma, kai tų hektarų daugiau, tai ir prieaugis būna didesnis“.

Puikūs skaičiai ir iš žieminių rapsų lauko, kuris irgi buvo perpus tręštas biriomis ir skystosiomis trąšomis. „Žieminių rapsų, kurie tręšti biriomis trąšomis, nukulta apie 2,8 tonos, o skystosiomis mikroelementinėmis trąšomis – apie 3 tonos iš hektaro. Akivaizdu, kad ir rapsų derlius – didesnis, o skirtumas siekia apie 200 kilogramų iš hektaro. Šiuo metu rapsų tona perkama už 360 eurų, todėl lengva suskaičiuoti, kad vienas hektaras, tręštas skystomis trąšomis, davė apie 70 eurų didesnes pajamas“, – sako E. Pranevičius.

Tiesa, čia svarbu paminėti, kad ūkininkas sutaupė ir pirkdamas trąšas. UAB „Agrochema“ Šeduvos agrocentro „Agromax“ direktorius sako, kad tuo metu, kai ūkininkas R. Garuckas nusprendė eksperimentuoti ir sutiko atlikti bandymus savo laukuose, skystosios trąšos net 28 procentais buvo pigesnės už biriąsias: „Amonio salietros tona tuomet kainavo apie 200 eurų, o toks pat kiekis skystų trąšų – 150 eurų be pridėtinės vertės mokesčio. Akivaizdu, kad nauda dviguba – ūkininkas trąšoms išleido mažiau, o uždirbo daugiau“.

Skatina bendradarbiauti

Nors kai kurie ūkininkai, kaip sako E. Pranevičius, vis dar baiminasi naujovių, pokyčiai jau matomi – lyg ant mielių auga skystųjų trąšų pardavimai. „Kiekvienais metais šaltuoju periodu skatiname ūkininkus tobulėti, dalintis savo patirtimi. Juk ne paslaptis, kad dirbantys ūkininkai neretai būna geresni specialistai ir už mus pačius“.

Apie glaudų bendradarbiavimą kalba ir „Agrochemos“ bendrųjų reikalų ir kredito valdymo direktorius Viktoras Muntianas. Jo teigimu, įmonė, parduodama skystąsias trąšas, nuolat vertina ūkininko nuomonę, patirtį, atsiliepimus ir gaunamą rezultatą: „Mes suinteresuoti sužinoti, kaip veikia mūsų trąšos, kiek jos efektyvios ir naudingos. Nebūtų tokių partnerių – nesulauktume atgalinio ryšio, nežinotume, ką turime keisti savo veikloje. Tik reaguodami į gaunamus kvalifikuotų specialistų atsiliepimus galime gerinti savo produkciją ir didinti konkurencingumą Lietuvos rinkoje“.

Tokiu bendradarbiavimu „Agrochemos“ specialistai sako esantys patenkinti – pasirenka ūkininkus, kurie sugeba ne tik profesionaliai dirbti, bet ir kritiškai vertinti partnerius bei produkcijos kokybę.

Su „Agrochema“ bendradarbiaujantis ūkininkas R. Garuckas neslepia – įmonė siūlo trąšas už gerą kainą bei pasirūpina jų atvežimu, talpyklomis: „Nėra jokių bėdų. Žinoma, kiekvienas pasirenka jam tinkamiausią variantą. Aš pasirinkau skystąsias trąšas ir nusprendžiau prie jų pereiti. Bandymai parodė gerą rezultatą, tad nėra ko dvejoti“.

Žemės ūkio plotas – ketvirtas pagal dydį šalyje

Ūkininkaujančių Radviliškio rajone – išties nemažai. Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius sako, kad visas žemės ūkio plotas rajone siekia net 95,3 tūkstančio hektarų. Tai – ketvirtas pagal dydį šalyje žemės ūkio plotas, į kurį telpa ir pievos, ir javai, ir kukurūzai, ir daržovės.

Radviliškio rajone šiemet daugiausiai auginta žieminių kviečių – net 32,3 tūkstančio hektarų, kai pernai šis skaičius siekė 29 tūkstančius. Antroji pagal populiarumą grūdinė kultūra – vasariniai miežiai, kurie rajone „dengė“ 11 tūkstančių hektarų plotą. Šiais metais šiek tiek sumažėjo vasarinių kviečių – jei praėjusiais metais jų buvo 10 hektarų, tai šiemet – dviem su puse tūkstančio hektarų mažiau.

„Pagal rodiklius rajone nepopuliari žieminių miežių kultūra – čia jos auginama vos 38 hektarų plote. Itin mažai – vos 5 hektarai – vasarinių rugių, apie 200 hektarų – grikių, – vardija A. Juozapavičius. – Žieminių rapsų rajone auginama 8,4 tūkstančio hektarų plote, vasarinių – 700 hektarų. Pastarasis rodiklis – dvigubai mažesnis nei praėjusiais metais. Dar apie hektarą auginama prieskoninių medicininių aromatinių augalų“.

Kalbant apie technines kultūras, tokias, kaip rapsai ar kanapės, įdomu išskirti pastarąją kultūrą. Pasirodo, rajone net 16 hektarų plotą užima kanapės. Tiesa, A. Juozapavičius juokiasi, kad svaigintis mėgstantys į šiuos laukus skubėti neturėtų – tai yra pluoštinė kanapė, kurioje nėra narkotinių medžiagų ir leidžiama auginti pagal įstatymą.

„Šiuo metu jau viskas turėtų būti pasėta. Liko paskutiniai darbai – rudeniniai arimai, runkelių nuėmimas, kukurūzų derlius. Jau pasėti ir žieminiai kviečiai, kurie, kaip bebūtų, vis dar išlieka viena iš pelningiausių kultūrų. Man smagu, kad mūsų rajono ūkininkai noriai mokosi. Skatinu tai daryti ir nuolat tobulėti“, – sako A. Juozapavičius.

Be trąšų – nebus gero derliaus

Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkų atlikti tyrimai rodo, jog augalams svarbiausi yra trys maisto elementai: azotas, fosforas, kalis. Kitų maisto elementų, nors ir mažiau, augalams taip pat reikia, tačiau jų būna kompleksinėse bei organinėse trąšose.

Pasak specialistų, vertinant azoto, fosforo ir kalio įtaką, iš jų neabejotinai svarbiausias yra azotas. Bandymai rodo, kad esant vidutiniam maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje, vienas kilogramas azoto vidutiniškai „duoda“ 15 kilogramų kviečių grūdų priedą.

Panašu, kad be trąšų ūkininkai greit nežengs nė žingsnio. Spalio 12-13 dienomis pirmąkart minėta Pasaulinė trąšų diena. Ta proga prabilta apie tai, kad trąšos yra vis svarbesnės, nes be jų gero derliaus tikėtis neverta. Per pastaruosius penkiasdešimt metų žmonių skaičius pasaulyje patrigubėjo, todėl reikia vis daugiau maisto.

Jeigu 1960 metais iš derliaus, užauginto vieno hektare ploto, prasimaitindavo du žmonės, tai 2025 metais iš šiame plote užaugintų kultūrų turės prasimaitinti jau penki asmenys. Tai padaryti, kaip sako specialistai, padės trąšos. Būtent jų dėka įvairiausiuose pasaulio kampeliuose, kurių gretose – ir mūsų šalis, išgaunamas vis geresnis ir gausesnis derlius.