Mylėti reikia kasdien

Aušra LAURINKIENĖ

Kaip vienam kitą vis dar mylėti, atrasti atjautos ar švelnumo kupiną žodį net ir po penkiasdešimties metų, nugyventų santuokoje? Savaitraštis „Radviliškio naujienos“ to teiravosi 1966 metais aukso žiedus sumainiusių rajono gyventojų, praėjusią savaitę sugužėjusių į jau antrą kartą Radviliškio kultūros centre surengtas Auksinių vestuvių iškilmes. Čia šiemet vienu metu šventė daugiau kaip dvidešimt porų.

Štai duona ir druska pasitikta ir iš naujo rašalu pasižadėjusi niekuomet neišsiskirti Irenos ir Ilgvars Karulių pora tikina – visus penkiasdešimt metų vienas kitą gerbė ir to išmokė abi savo dukras, taip pat jau laimingai sukūrusias šeimas. „Visuomet vienas kitą palaikėme. Kartais nusileidžiame pagalvoję, kad dėl smulkmenos neverta pyktis. Ir po pusšimčio metų kartu mes kasdien atsisveikindami ir susitikę – pasibučiuojame. Taip gyvenome visus penkiasdešimt metų. Visur ėjome ir viską darėme kartu“, – šypteli su meile į vyrą žvelgdama I. Karule.

Šiuolaikinis jaunimas pernelyg skuba gyventi

Šiandien gyvenimas verda beprotišku tempu, tad jau nieko nebestebina po kelių mėnesių nuo pažinties aukso žiedus sumainiusios ir po metų juos giliai stalčiuose slepiančios poros. „Seniau viskas buvo kitaip. Dabar jaunimas skuba gyventi. Po trumpos pažinties skuba vesti, o vėliau pamatę, kad nesutampa, puola skirtis. Mes iki vedybų draugavome ilgiau nei metus“, – priduria lietuvaitę pamilęs ir su ja penkiasdešimt metų nugyvenęs I. Karulis.

Pora sako puikiai pamenantys ir pažinties dieną, kai latvis, tarnavęs Kaliningrade, buvo perkeltas į Lietuvą ir į šokius atėjo pasidabinęs kostiumu. „Pamačiau jį, o jis – mane. Nuo šokių ir nebesiskyrėme“, – rausdama pasakoja I. Karule.

Vyras ir žmona tikina vienas kitą visuomet palaikę – nors gyvenime būta visokių dūmų, jie niekada nedvejojo, kad pasirinko patį geriausią gyvenimo partnerį. Moteris sako, kad to mokė ir savo dukras: „Jos abi sukūrė šeimas, laimingai gyvena. Visuomet kartojome ir dar šiandien primename, kad santykiuose labai svarbu – tolerancija“.

Kad tokios poros yra tikrų tikriausias pavyzdys jaunimui, neabejoja ir Radviliškio rajono vicemeras Kazimieras Augulis: „Dėkoju merui Antanui Čepononiui, kuris pernai surengė pirmąją tokią šventę. Ši jo idėja pasiteisino. Gera ir smagu matyti čia tiek daug vienas kitą mylinčių senjorų. Jie turėtų priminti jaunimui, kad į santuoką ir santykius reikia žvelgti su didesne atsakomybe“.

K. Augulis paklaustas, kiek metų jis pats gyvena santuokoje su žmona, šypteli: „Sausio mėnesį minėsime 39-ąsias sukaktuves. Kaip sakoma, nėra namų be dūmų, tačiau juos išvaikome ir vėl viskas tvarkoje. Tokios šventės skatina pagalvoti apie vertybes. Juk meilei pasireikšti ribų nėra. Ne tik per šventes, ne tik per kokias sukaktis, bet kasdien. Mylėti reikia kasdien“.

Svarbiausia – ištikimybė

Poras laiminęs Radviliškio Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios klebonas Tadas Rudys neslepia – kartais prieš santuokos sakramentą poros klausia: „Kaip galite dalyti patarimus laimingai santuokai, jei pats to nepatiriate?“. Tuomet kunigas sako turintis vieną atsakymą, kad svarbiausia – ištikimybė: „Juk ir santuokoje, ir santykyje su Dievu tai yra labai svarbu. Ištikimybė bei įsipareigojimas svarbus ir santuokoje“.

Klebono teigimu, ir šiek tiek ilgiau kartu pagyvenę, ir iš karto besituokiantys žmonės turi prisiminti meilę, ryžtą ir ištikimybės jausmą: „Ar kartais vienas nuklysta – priklauso nuo asmenybių, bet aš esu įsitikinęs, kad svarbiausia – pasiryžimas, noras daryti viską geriausiai. Ta įsipareigojimo baimė kartais būna labai stipri, tačiau svarbiausi dalykai gyvenime – Dievas, kitas ir aš. Jeigu nesumaišome vietomis – viskas būna gerai“.

Apie ištikimybę Auksinių vestuvių šventėje prabyla ir penkiasdešimt metų per gyvenimą kartu einantys radviliškiečiai Nijolė bei Romualdas Paskočimai. Pora sako, kad santuoka – ne žiedai ar žymė pase, o pagarba, meilė ir aistra vienas kitam.

„Kad kiekviena diena džiugintų, reikia padirbėti ir su savimi. Neslėpsiu, buvo labai sunkių dienų, kai teko abejoti, ar žmogus šalia manęs yra man skirtasis, tačiau viskas susidėliojo taip, kad šiemet švenčiame Auksines vestuves. Kaip aš sakau, moterys kartais nepasitiki vyrais, tačiau reikia žinoti, kad jiems kartais reikia pabūti vyriškoje kompanijoje. Žinoma, pagundų buvo. Užklupdavo silpnumo akimirkos, tačiau likau ištikimas, žmonos niekada neišdaviau“, – šypteli R. Paskočimas, kurio teigimu, jį prieš daugelį metų sužavėjo Nijolės temperamentas.

Jo žmona sako norinti jaunimui patarti: „Nepamirškite ištikimybės, tolerancijos, supratimo, žiūrėjimo viena kryptimi. Mes ir dabar, beveik kasdien sakome vienas kitam, kad mylime, kuriame romantiką. Mano vyras – ramesnis, kai reikėjo – sustabdydavo. Mūsų vertybės gyvenime – labai panašios. Tai – svarbiausia“.

Sveikino ir artimieji, ir draugai

Su gėlėmis į Radviliškio kultūros centrą atskubėjo ir Paskočimų poros sūnus Romanas, kuriam tėvai, kaip jis pats sako, puikiausias darnios šeimos pavyzdys: „Tėvai visuomet rodė gerą pavyzdį. Aš pats santuokoje jau 24-erius metus gyvenu. Bandysiu sumušti jų rekordą, bet tai priklauso ir nuo antrosios pusės. Kalbėdamas apie tėvus galiu pasakyti, kad šeimos vertybės, pareigos jausmas, atsakomybė prieš šeimą ir vaikus – geri pavyzdžiai, kuriais ne tik aš, bet ir daugelis kitų turėtų sekti. Jaunimas daug ką daro ne taip – tai jau yra atskira filosofija. Tendencija tokia, kad išsituokusių tėvų vaikai irgi nesaugo santuokos – jiems tai nėra vertybė“.

Radviliškio kultūros centro fojė nekantriai lūkuriavo ir Ivanas bei Eudokija Asačiovai. Kalbinta pora neslepia, kad Auksinių vestuvių ceremonija jiems – dar prieš akis, o šįkart atskubėjo pasveikinti artimųjų Dionyzo Zenono ir Marijonos Osakauskų.

„Marijona – mano vyro sesuo, tad nepasveikinti tiesiog negalėjome. Patys santuokoje gyvename 43-ejus metus. Mus visą gyvenimą lydi pagarba vienas kitam, padėjimas. Gal net iš veido turi suprasti, ar bloga kitam, kad laiku ištiestum ranką, padėtum. Kai susipykdavome, pakaitomis ėjome taikytis, lanksčiai. Matyt, taip jau esame išauklėti. Vyro tėvai buvo išskirti gyvenimo – tėtis žuvo, kai vyrui buvo septyneri, o mama taip ir nugyveno viena visą gyvenimą“, – pasakoja E. Asačiova.

Su tokia pačia misija atskubėję Vida ir Viktoras Petravičiai sveikinimo žodžių negailėjo Feliksui ir Leokadijai Veseckams. Patys 47-erius metus santuokoje gyvenantys radviliškiečiai sako, kad laimingo gyvenimo kartu paslaptis – mokėjimas atleisti.

„Apsipyksti ir toliau gyveni. Nereikia draskytis dėl menkniekio, dėl barnio trenkti durimis. Geriau išsikalbėti, išklausyti. Tam reikia didelės kantrybės ir supratimo“, – sako V. Petravičienė. Pora juokiasi, kad net atsukus laiką atgal sprendimo nekeistų – iš naujo santuokai pasirinktų tą patį žmogų, tad neabejoja, kad po trejų metų ir jie atšoks Auksines vestuves.

Pavyzdys visiems

Algirdas Antanas ir Elena Volkavičiai – pirmoji pora, lipusi į Kultūros centro sceną, kurioje dar kartą pasirašė mylėsiantys, kol mirtis išskirs. Moteris juokiasi, kad ranka drebėjo, tačiau dvejonių nebuvo nei prieš penkiasdešimt metų, nei dabar: „Kažkoks jaudulys yra – juk esame vėl iš naujo susituokę. Kaip švęsime? Į kelionę išvykstame – ilsėsimės Turkijoje. Ką patarčiau jaunimui? Reikia pasitikėti vienas kitu. Nors daugelis sako, kad vyrams reikia laisvės, manajam to nereikėjo – visur ėjome ir viską darėme kartu. Gyvename kitaip nei šiandien daugelis. Dabar jaunimas gyvena per laisvai“.

Į išskirtinę ceremoniją sugužėjusios poros sulaukė ne tik klebono palaiminimo, medinių žiedų iš Radviliškio rajono vicemero Kazimiero Augulio rankų, bet ir audringų susirinkusiųjų plojimų – juk ne kiekviena pora nugyvena kartu pusšimtį metų.

Aukštelkų seniūnė Alma Kubilinskienė džiaugiasi, kad šiemet Auksines vestuves švenčia net keturios Aukštelkų seniūnijos poros: „Vieni jau atšventė, kiti tai dar darys paskutinį metų mėnesį. Visus puikiai pažįstu – poros gyvena labai gražiai, vienas kitą labai gerbia, myli, puoselėja grožį. Ko palinkėčiau? Sveikatos ir gražių metų kartu. Mums Jūs esate pavyzdys, nes esate be galo turtingi vidumi“.

Visus sveikinusi Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė džiaugiasi, kad mero A. Čepononio idėja virto realybe: „Džiaugiamės, kad šiemet porų – gerokai daugiau nei praėjusiais metais. Visiems norėčiau palinkėti kantrybės, stiprybės. Tai poros, kurios savo gyvenimo istoriją kartu kuria jau penkiasdešimt metų. Tai yra be galo gražu“.

Dar daug ir laimingų metų kartu!

Savaitraštis „Radviliškio naujienos“ prisideda prie išskirtinės Radviliškio rajono savivaldybės idėjos ir sveikina rajono poras, iš naujo rašalu pasižadėjusias niekuomet neišsiskirti:

Alfonsas ir Danutė Pečiuliai,

Feliksas ir Leokadija Veseckai,

Petras ir Vida Jovaišai,

Rimantas ir Angelė Ambrazai,

Vytautas ir Janina Bagdžiūnai,

Anicetas ir Vida Butkai,

Dionyzas Zenonas ir Marijona Osakauskai,

Kazys ir Ona Nakučiai,

Bronislovas ir Elena Žukauskai,

Edvardas ir Regina Andrušaičiai,

Boleslovas Algirdas ir Aldona Vaišvilai,

Juozapas ir Liudvika Buniai,

Algirdas Antanas ir Elena Volkavičiai,

Povilas ir Irena Zofija Masiuliai,

Jonas ir Vanda Bartkevičiai,

Antanas ir Birutė Kabliai,

Algirdas Jonas ir Zita Tikuišiai,

Vincas Vladas ir Vida Petraičiai,

Stasys ir Danutė Kaveckai,

Stefanija Nijolė ir Romualdas Bronislovas Paskočimai,

Ilgvars ir Irena Karuliai,

Juozas ir Angelė Aldona Stankai,

Romas ir Zita Nosavičiai,

Sveikiname Jus ir linkime atšvęsti Deimantines vestuves!