Radviliškio neįgalieji keliavo po lietuviškąjį Lenkijos kraštą
Karščiu alsuojančio ankstyvo rugpjūčio rytą grupė Radviliškio rajono neįgaliųjų draugijos narių sėdo į patogų autobusą ir išvyko į seniai suplanuotą ekskursiją po lietuviškąjį Lenkijos kraštą. Autobusui vos pajudėjus iš Radviliškio, gidė pradėjo savo darbą.
Klausantis pasakojimų apie vietoves, kurias pravažiavome, kelionė iki Lenkijos neprailgo. Tik įvažiavę į Lenkijos teritoriją sustojome prie pinigų keityklos. Žmonės galėjo išsikeisti eurus į vis dar lenkų naudojamą valiutą – zlotus.
Pagal ekskursijos maršrutą pirmiausiai aplankėme Seinus. Pabuvojome mums neįprastu puošnumu blizgančioje švč. Mergelės Marijos bazilikoje. Čia paskutinius savo gyvenimo metus praleido žymus lietuvių poetas ir Seinų vyskupas A. Baranauskas. Apžiūrėjome ir sužinojome istoriją apie stebuklus darančią spintos tipo Madonos statulą, pabuvojome prie paminklo A. Baranauskui.
Toliau važiavome į lietuviškiausią Lenkijos miestą Punską. Pirmiausiai sustojome lietuvių etnografinėje sodyboje. Čia jos darbuotojas Povilas gražia dzūkiška tarme papasakojo apie Punske vykstančius lietuvių dainų ir šokių festivalius, pakvietė apžiūrėti etnografinės sodybos pastatus. Važiuojant pro Punską, į akis krito lietuviški užrašai. Apžiūrėjome didžiulę Punsko bažnyčią.
Įdomiausia kelionės dalis laukė Augustavo mieste. Šis miestas vadinamas ,,Lenkijos Venecija“. Pirmiausiai apžiūrėjome miestą, gidė papasakojo apie jo įkūrimą, paskui nusipirkę bilietus Augustavo prieplaukoje sulipome į katamaraną. Prasidėjo kelionė vandeniu, kuri šiek tiek atvėsino perkaitusius ekskursijos dalyvius.
Plaukėme Netos upe, paskui įplaukėme į Necko ežerą. Daug įspūdžių paliko Pžerviežio šliuzas. Čia įplaukus buvo uždaryti vartai, pripumpuota apie metrą vandens, kad susilygintų vandens lygis, o tada pro kitus vartus išplaukėme į Studzienično ežerą.
Šis maršrutas garsus tuo, kad juo 1999 metais plaukė Jonas Paulius II, kai lankėsi Lenkijoje. Mes taip pat išlipome Studzieničnos saloje ir aplankėme Dievo Motinos Sanktuariumą, pabuvome prie paminklo Jonui Pauliui II. Dar truputį pasivaikščiojus, privažiavo mūsų autobusas. Tuo mūsų kelionė po lietuviškąjį Lenkijos kraštą baigėsi. Namo grįžome labai vėlai, bet gerai nusiteikę ir pilni įspūdžių.
Irena Vilniuvienė, Radviliškio raj. neįgaliųjų draugijos pirmininkės pavaduotoja