Radviliškio rajone liepsnojo Joninių laužai
Kiekvienais metais Joninių šventė suburia gimines, artimuosius bei kaimynus. Kas skuba pasveikinti Joną ar Janiną, o kas tiesiog smagiai praleisti laiką būryje brangių žmonių. Radviliškio rajonas – ne išimtis. Čia bendruomenės šėlo laužų šviesoje ir laikėsi visų Joninių nakties tradicijų.
Vaitiekūnų bendruomenė: „Buvo verta nemiegoti“
„Nieko naujo po saule“ – tartų žilas, nuo kasdienybės ir darbų sulinkęs filosofas, ir būtų teisus. Pasikeitė tik dar vieni metai ir darbų bei siekių ugnis, į mūsų delną protėvių įdėta, vėl plaikstėsi ir ruseno, pleveno ir žybčiojo, siautėjo ir švytėjo kiekvienam vaitiekūniečiui dovanodoma viltį. Ypatinga ji, nes suvienijo bendruomenę, sušildė ne tik rankas, bet ir širdis. O laiko tam buvo – juk jau pirmi darbai padaryti, kaip ir kasmet parašytas pirmasis Žemės diktantas.
Gamta leido atsipūsti, tad buvo verta visą naktį nemiegoti ir žvelgti į Joninių laužo šviesoj linguojančius medžių šešėlius, verta buvo pavargusiomis bemiegėmis akimis pamatyti dangaus brėkšmą ir tingiai iš ryto rengtis į laukus. Tą rytą iš naujo pamilome savo namus, kylančios saulės spindulį už lango, iš naujo pasveikinome tuos pačius, drauge su mumis ne vieną dešimtmetį budėjusius medžius. O paskubomis padarytas užkandis buvo be galo skanus. Galbūt pirmą kartą gyvenime padėkojome gamtai už tai, kad ji tokia. O žilas, nuo kasdienybės ir darbų sulinkęs filosofas drąsiai gali tarti: „Nors po saule nieko naujo, bet širdy kažkas kitaip“.
Nors ir išmaniųjų technologijų amžius, bet visi sielos gelmėj trokštame išgyventi tai, ką mūsų protėviai sukūrė – tad neatsitiktinai ir tą vakarą prisiminėme senuosius Joninių papročius: vandens, ugnies, garbinimą, paparčio žiedo ieškojimą, vainikų pynimą, sveikinome visus Jonus ir Janinas. Nuoširdžiai dėkojame verslininkams ir visiems kitiems, kurie nepagailėjo savo pinigų bei laiko. Jų dėka šventėje buvo loterija, atrakcionai, kurių nugalėtojams įteikėme vertingus prizus, beje, pagrindinis prizas buvo ožiukas, grojo muzikantai iš Kėdainių.
Joninių šventę paįvairino Baisogalos priestočio bendruomenė „Imantai“. Jie prekiavo cukraus vata ir spragintais kukurūzais. Veikė prekyvietė, kurioje kepė šašlykus, prekiavo gira. O kokios Joninės be sporto varžybų! Vyko krepšinio varžybos 3×3, skirtos Vaitiekūnų bendruomenės dešimtmečiui, kur savo amžiaus grupėse nugalėjo Vaitiekūnų ir Kairėnų komandos. Dėkojame Vytautui Survilai už teisėjavimą šiose varžybose bei atrakcionų organizavimą.
Taigi dosnių rėmėjų dėka ir kupini geros nuotaikos Joninių ugnies šviesoj šventėme ne tik trumpiausią metų naktį, bet gyvenimo šventę…
Vaitiekūnų bendruomenės informacija
Dalyviai ne tik šventė, bet ir galynėjosi.
Joninės be ąžuolo lapų vainiko – ne Joninės.
Vaitiekūniškiai sako, kad šventės suvienija bendruomenę.
Vaitiekūnų bendruomenės nuotr.
Joninių šventė – Šeduvos globos namuose
Birželio 25-ąją gausus Šeduvos globos namų gyventojų ir darbuotojų būrys sugužėjo į globos namų kiemelį. Čia vyko tradicinis vasaros saulėgrįžos ir gamtos atgimimo – Joninių, kitaip dar vadinamų Rasos švente, paminėjimas.
Šventės pradžioje vyr. slaugytoja R. Kapučinskienė pasakojo apie Joninių tradicijas ir papročius, pagonišką Rasos šventės pavadinimo kilmę. Galybės ir tvirtybės simbolio – ąžuolo vainikais ir lauko gėlių puokštėmis buvo pasveikinti du globos namuose gyvenantys ir vienas dirbantis Jonai. Jiems buvo skirtos gražiausios eilės ir skambiausios lietuvių liaudies dainos, kurias atliko vokalinis moterų ansamblis „Bongo“ (vad. A. Meškauskienė).
Socialinė darbuotoja D. Krivickienė šventės dalyviams atskleidė paparčio žiedo ieškojimo paslaptis, pasakojo apie Jono vardo reikšmę ir vaistinių žolelių rinkimą – kupoliavimą. Globos namų gyventojos noriai pasidalijo žiniomis ir patarimais apie vaistažolių rinkimą ir jų naudą.
Viso renginio metu netrūko šventinės nuotaikos ir linksmybių. O šventės pabaigoje visų laukė lauko vaišės – karšti čeburekai ir šalta gira.
Socialinė darbuotoja Brigita Lekaitė
Šeduvos globos namų gyventojai paminėjo vieną iš gražiausių vasaros švenčių.
Šeduvos globos namų nuotr.