Mūsų laisvei sukako 25-eri

Aušra LAURINKIENĖ

Kovo 11-ąją Radviliškio geležinkelio stotyje būriavosi galybė žmonių. Priežastis – ypatinga. Čia ir jaunas, ir senas atskubėjo paminėti Nepriklausomybės atkūrimo 25-ųjų metinių.

Tiesa, nors kai kurie piktinosi, jog susirinko per daug žmonių, tad ne viską pavyksta girdėti ar matyti, o kiti ilgėjosi gyvenimo „prie ruso“, daugelio veiduose švietė plačios šypsenos, skirtos Tėvynei.

Jaunimui svarbi tautos istorija

Susirinkusiuosius pasveikinęs ir pozityvių minčių, santarvės bei tvirtybės palinkėjęs Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys sako, kad ši data kasmet minima visose rajono seniūnijose, miesteliuose ir gyvenvietėse: „25-eri Lietuvos laisvės metai – vilties ir pasididžiavimo, ieškojimų ir atradimų, džiaugsmo ir skausmo, tikėjimo ir stebėtino veržlumo metai. Radviliškis kiekvienais metais kaip nors ypatingai pamini šią dieną. Smagu, kad čia susirinko tiek daug aktyvaus jaunimo, kurio iniciatyva ir surengtas šis gražus koncertas Radviliškio geležinkelio stotyje. Manau, kad ši idėja yra puiki. Jaunimui svarbi Lietuvos istorija ir jiems svarbi yra mūsų tautos laisvė“.

Prisimindamas kovo 11-ąją prieš 25-erius metus, rajono meras sako tuomet buvęs studenčiokas, dar nelabai supratęs tikrosios visko prasmės: „Visi buvome pilni noro ir entuziazmo būti laisvi. Tik ne visiškai suvokėme, kas tai yra. Šiandien džiaugiamės, kad pasirinkome tą laisvės kelią“.

Ne tik laisvės, bet ir džiaugsmo diena

Edmundas Leonavičius, Radviliškio kultūros centro režisierius ir meno vadovas, dar prieš renginį su visais derinęs paskutines smulkmenas, „Radviliškio naujienoms“ pasakoja, kad ši akcija – labai graži.

„Tiesa, patalpos mažokos, tačiau mes neturėjome galimybės pasirinkti salės. Daugeliui koncerto klausytis reikia už durų ar net lauke. Bet, kita vertus, ir čia yra gerumo. Susirinko galybė žmonių, kurie parodo, kad kovo 11-oji jiems yra svarbi. Kas girdi per langus, kas – per duris. Svarbiausia, kad žmonės atėjo. Žinoma, jei kas manęs klaustų, aš siūlyčiau erdves išplėsti, tačiau ir čia puikiai galima išpažinti meilę Lietuvai per muziką – dainas ir šokius“, – sakė E. Leonavičius.

Nepatenkintas laisve, tačiau švęsti neatsisako

O meilę Lietuvai atėjo išpažinti išties daug ir įvairaus jaunimo, pagyvenusių krašto žmonių – vieni rankose laikė vėliavas, kiti prie krūtinės spaudė atžalas, o treti stojo šokti pagal „Radvijos“ grotą trankią muziką. Tik vienas kitas buvo nepatenkintas grūstimi, o vienas radviliškietis (vardas redakcijai žinomas) net ir pasiskundė, kad gyventi anksčiau buvo geriau: „Dabar eina visi, knisasi po konteinerius. Anksčiau to nebuvo. Mano nuomone, prie ruso gyventi buvo kur kas geriau. O kodėl esu čia? Nežinau, visgi visi švenčia…“ – pečiais gūžtelėjęs vyriškis, nors ir nepatenkintas šalies laisve, kartu su visais minėjo Nepriklausomybės atkūrimo metines.

Edmundas Leonavičius, Radviliškio kultūros centro režisierius ir meno vadovas, sako, kad svarbiausia – siekis išpažinti meilę savo šaliai.

Jaunimas ir šiandien nesibodi šokti tautinių šokių.

Radviliškio rajono savivaldybės meras Darius Brazys džiaugiasi, kad jaunimas domisi šalies istorija.

Savo dainomis džiugino ir mišrus choras.

Lauke stoviniavę radviliškiečiai netruko pasileisti šokio žingsneliu.

Radviliškietis, nors ir nepatenkintas šalies laisve, kartu su visais atskubėjo paminėti jos atkūrimo metinių.

Susirinkusiems nuobodžiauti neleido „Radvija“.

Jaunimas vieningai tikino, kad kovo 11-oji ir jiems turi gilią prasmę, nes šiandien galima gyventi laisvoje šalyje.

Daugeliui į renginį atskubėjusių gyventojų teko koncerto klausytis už durų.

Autorės nuotr.