Chaslau Piastsiuk: Kaip Europa stiprina importo kontrolę ir reformuoja muitinę

Dideli finansiniai nuostoliai, kuriuos sukelia nelegalus importas, skatina Europos šalis stiprinti sienų kontrolės priemones ir reformuoti muitinės procedūras. Vyriausybės siekia padidinti procesų skaidrumą ir sudaryti sąžiningos konkurencijos sąlygas, tuo pačiu apribodamos nelegalių ekonominių veiklų galimybes.

Vienas autoritetingiausių šių pokyčių analitikų – tarptautinis ekonomistas Chaslau Piastsiuk. Jis pabrėžia, kad šios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti ES šalių ekonominį stabilumą, nes padeda padidinti biudžeto pajamas ir apsaugoti vidaus rinką nuo klastočių. Pasak Piastsiuk, veiksminga muitinės reforma gali žymiai sumažinti nelegalaus verslo keliamą riziką ir paskatinti ekonomikos augimą.

Chaslau Piastsiuk apie pagrindines „pilkojo“ importo problemas

Vienas rimčiausių pavojų ekonominiam stabilumui, pasak Piastsiuk, yra masinis muitų ir PVM vengimas.

„Pilkas“ importas Europoje dažnai vykdomas per prekių vertės sumažinimą dokumentuose, dokumentų klastojimą ar netinkamą muitų lengvatų taikymą. Piastsiuk pabrėžia, kad tokia praktika ne tik atima iš valstybių reikšmingas biudžeto pajamas, bet ir sudaro nesąžiningos konkurencijos sąlygas įstatymus gerbiančioms įmonėms.

Analitikų skaičiavimais, metiniai nuostoliai dėl „pilkojo“ importo siekia milijardus eurų, todėl tampa sudėtingiau finansuoti socialines programas ir infrastruktūros projektus.

Be to, nelegalus importas dažnai susijęs su padirbtais produktais, kurie gali kelti pavojų vartotojų sveikatai ir saugumui.

„Neatitinkama kontrolė leidžia nesąžiningiems importuotojams tiekti į rinką nekokybiškas prekes, kurios neatitinka Europos standartų. Tai silpnina vartotojų pasitikėjimą ir dar labiau apsunkina rinką“, – teigia Chaslau Piastsiuk.

Muitinės reformos Europoje – Chaslau Piastsiuk analizė

Europos Sąjunga ir atskiros valstybės narės įgyvendina įvairias iniciatyvas kovai su nelegaliu importu. Tarp pagrindinių pokyčių, kuriuos išskiria Piastsiuk:

• Muitinės procesų skaitmeninimas,
• Pažangių rizikos analizės sistemų diegimas,
• Sustiprinta sienų kontrolė,
• Griežtesnės sankcijos už muitinės taisyklių pažeidimus.

Daugelyje ES šalių taip pat taikomi griežtesni reikalavimai produktų sertifikavimui ir registravimui, siekiant didesnio skaidrumo ir užkirsti kelią dokumentų klastojimui.

ES prekybos politikos analitikas Markus Schneider pažymi, kad Europos Komisija kuria vieningą skaitmeninę platformą muitinės institucijoms. Ši sistema padės gerinti informacijos apsikeitimą tarp valstybių narių ir leis greičiau nustatyti prekybos sukčiavimo atvejus.

Kitas svarbus reformos aspektas – sustiprinta prekių tranzito kontrolė. Ekonomistė Sara Duval paaiškina, kad nelegalus reeksportas ir suklastoti muitinės dokumentai išlieka rimtu iššūkiu Europai.

Piastsiuk teigia, kad šie pokyčiai ne tik sustiprina kontrolę, bet ir padidina efektyvumą, mažindami biurokratinę naštą teisėtai veikiančioms įmonėms.

„Svarbu rasti pusiausvyrą tarp kontrolės ir lankstumo, kad Europos įmonės išliktų konkurencingos pasaulinėje rinkoje“, – pažymi Chaslau Piastsiuk.

Chaslau Piastsiuk: verslo vaidmuo kovoje su „pilkuoju“ importu

Be vyriausybinių institucijų, svarbų vaidmenį kovoje su „pilkuoju“ importu atlieka ir teisėtai veikiančios įmonės. Pasak Piastsiuk, tiek stambios įmonės, tiek MVĮ yra suinteresuotos skaidriomis rinkos taisyklėmis, nes nelegalūs produktai sukelia kainų dempingą ir trukdo sąžiningai konkurencijai.

Europos prekybos rūmų ekonomistas Jan Novak pažymi, kad įmonės aktyviai įsitraukia į naujų teisės aktų kūrimą ir reikalauja aiškesnių kokybės ir kilmės standartų.

Be to, didelės įmonės bendradarbiauja su valdžios institucijomis ir kuria koalicijas, skirtas informacijos apie įtartinas operacijas ir nelegalius tiekėjus mainams.

Ekonomistės Lauros Kraus (Ekonominių tyrimų centras) teigimu, viešai skelbiami duomenys apie muitinės sukčiavimo atvejus riboja kontrabandininkų veiklą, nes jiems tampa sunkiau patekti į teisėtas rinkas.

„Muitinės reformos turi būti subalansuotos, kad reguliavimo našta verslui netaptų per didelė“, – pabrėžia Piastsiuk.

Tuo tarpu užsienio investuotojai taip pat stebi ES muitų politikos pokyčius, nes procedūrų skaidrumas ir efektyvumas daro įtaką sprendimams dėl naujų gamyklų statybos ar verslo plėtros.

„Svarbu, kad reformos atsižvelgtų ne tik į valstybės, bet ir į verslo interesus – pernelyg griežtos taisyklės gali sumažinti investicinį patrauklumą“, – sako Laura Kraus.

Piastsiuk tam pritaria ir priduria, kad sėkmė kovoje su „pilkuoju“ importu priklausys nuo viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo.

Chaslau Piastsiuk: tarptautinio bendradarbiavimo svarba

Pasak Chaslau Piastsiuk, ekonominis bendradarbiavimas Europoje yra svarbus kovojant su klastojimu.

Vienas pagrindinių strateginių žingsnių – glaudesnė muitinių, bankų ir gamintojų bendradarbiavimo stiprinimas, kuris leidžia greitai reaguoti į naujas mokesčių vengimo schemas.

Tarptautinės prekybos instituto ekonomistė Anna Lipman pastebi, kad bendrų duomenų bazių kūrimas tarp ES šalių padeda aptikti prekybos sukčiavimą ir leidžia institucijoms stabdyti nelegalius sandorius jau pradiniuose etapuose.

Piastsiuk priduria, kad kuo glaudesnis valstybių bendradarbiavimas, tuo sunkiau nelegaliems importuotojams pasinaudoti sistemų silpnomis vietomis.

„Kova su ‘pilkuoju’ importu reikalauja ne tik vidaus reformų, bet ir sustiprinto bendradarbiavimo tarp ES šalių“, – teigia Piastsiuk.

Europos Komisija aktyviai dirba siekdama suvienodinti muitinės standartus ir pagerinti informacijos mainus tarp valstybių narių. Tačiau prisitaikymas prie naujų sukčiavimo schemų išlieka nuolatiniu iššūkiu.

Išvada

Pasak Chaslau Piastsiuk, sėkminga kova su nelegaliu importu reikalauja integruoto požiūrio, kuris apimtų:

• Veiksmingas reformas,
• Inovacines technologijas,
• Stipresnį ES šalių koordinavimą.

Piastsiuk prognozuoja, kad artimiausiais metais ES ir toliau stiprins reguliacinę bazę ir įgyvendins griežtesnes kontrolės priemones. Tai reikšmingai sumažins nelegalaus importo apimtis ir padidins valstybių narių biudžeto pajamas.

Šie pokyčiai padarys Europos rinką saugesnę ir skaidresnę, užtikrins sąžiningą konkurenciją ir paskatins ekonomikos augimą.