Šimtametės gyvenimo paslaptis – darbas, judėjimas ir smalsumas pasauliui

Balandžio 15 dieną Radviliškio rajono savivaldybės meras Kazimieras Račkauskis, Radviliškio miesto seniūnas Justinas Pranys ir seniūno pavaduotoja Vigilija Dževečkienė aplankė ypatingą jubiliatę – 100-ąjį gimtadienį švenčiančią Eugeniją Bernotienę.

Savivaldybės atstovai jubiliatei linkėjo stiprios sveikatos, šviesių dienų ir dar ne kartą susitikti minint jos gimtadienius.

Garbaus amžiaus sulaukusi moteris svečius pasitiko pati – prie savo namų durų. Ir tai bene geriausiai apibūdina šimtametę: ji iki šiol gyvena viena, savarankiškai rūpinasi savo buitimi, namais ir kasdieniais darbais.

Darbas buvo viso gyvenimo palydovas

Paklausta, kokia jos ilgaamžiškumo paslaptis, Eugenija ilgai nesvarstė.

„Reikia netingėti dirbti“, – paprastai atsakė jubiliatė.

Didžiąją gyvenimo dalį ji praleido dirbdama. Augusi kaime, nuo mažens buvo pratusi prie ūkio darbų. Vėliau sunkiai dirbo ne tik darbovietėje, bet ir namuose, sode, darže – rūpesčių niekada netrūko. Pasak sūnaus, net ir dabar mamos vienos sode palikti nevalia – netrukus ji jau ravinti vagas.

Meras K. Račkauskis sako, kad tokie žmonės įkvepia visą bendruomenę.

„Jūsų gyvenimas – tai tylus, bet labai stiprus liudijimas, kiek daug žmogus gali pasiekti savo darbu, atkaklumu ir meile gyvenimui. Esate gražus pavyzdys mums visiems“, – jubiliatei sakė meras.

Smalsumas pasauliui išliko visą gyvenimą

Nors Eugenija baigė tik keturias klases tarpukario Lietuvoje, mokslui ir žinioms jos širdyje vietos niekada netrūko.

Moteris visą gyvenimą labai mėgo skaityti knygas, o laisvalaikiu pati kūrė eilėraščius. Artimieji pasirūpino, kad jos kūryba išliktų – vaikai išleido Eugenijos eilėraščių knygą ir padovanojo ją mamai kaip brangų gyvenimo įprasminimą bei dovaną ateities kartoms.

Net ir šiandien jubiliatė neatsilieka nuo naujovių – ji naudojasi planšete, kas rytą skaito naujienas, domisi pasaulio įvykiais ir bendrauja su artimaisiais.

„Man planšetė – antras gyvenimas. Nejaučiu jokio nuobodumo, nes turiu ką veikti“, – šypsodamasi sako šimtametė.

Judėjimas – geriausi vaistai

Garbaus amžiaus moteris stebina ne tik žvalumu, bet ir aktyvumu. Ji pati nueina į parduotuvę, dažnai išeina pasivaikščioti po miestą, o kiekvieną rytą pradeda mankšta.

„Reikia vaikščioti, nes tai didžiausi vaistai“, – įsitikinusi Eugenija.

Ji atvira ir apie savo kasdienį ritualą: „Atsikeliu rytą ir jaučiuosi pavargusi, o padarau mankštą ir nuovargis praeina“.

Paklausta apie mitybos paslaptis, šimtametė taip pat išlieka praktiška: „Valgau viską, kas man patinka. Jeigu kažką suvalgiusi paskui blogai jaučiuosi, tai to daugiau nebevalgau“.

Gyvenimas, kupinas artimųjų meilės ir prisiminimų

Iš Joniškio krašto kilusi Eugenija į Radviliškį kadaise atvyko aplankyti čia geležinkelyje dirbusio brolio. Viešnagė pakeitė jos gyvenimą – čia ji sutiko būsimą vyrą ir nusprendė pasilikti gyventi Radviliškyje.

Jos vyras taip pat dirbo geležinkelyje, tačiau prieš porą dešimtmečių iškeliavo Anapilin.

Pati Eugenija daugelį metų dirbo vagonų depe, sandėlyje.

Per gyvenimą ji užaugino du vaikus – dukrą ir sūnų. Dukros jau nebėra tarp gyvųjų, tačiau sūnus nuolat rūpinasi mama, dažnai atvyksta iš Šiaulių, padeda buityje ir pasirūpina didesniais pirkiniais.

Šiandien jubiliatė džiaugiasi gausia šeima – turi šešis anūkus ir devynis proanūkius.

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos informacija