Redakcijos komentaras: apie tvorų madas ir liaudies išmintį

Lietuviai nuo seno mėgo tverti tvoras, todėl dailiai apsitverdavo ne tik sodybas, bet ir žemės sklypus. Dažnas, tverdamas tvorą aplink savo žemės sklypą, dar ir kokį sprindį kaimyno žemės sau užsitverdavo. Tas sprindis žemės tapdavo amžina kaimynų ar net giminaičių nesutaikomo pykčio priežastimi.

Ką ten kalbėti apie sodybas, jei seniau lietuviai net savo artimųjų kapus apjuosdavo tvorelėmis. Nežinia, kam jos būdavo reikalingos, gal tam, kad koks nabašninkas, netyčia prisikėlęs iš numirusiųjų, negalėtų perlipti tvorelės ir pareiti į namus…

Pastaruoju metu tvoros ir tvorelės Lietuvoje – vėl ant bangos. Pati didžiausia ir aukščiausia tiesiama palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Daugelis nustebo, kad Vilniuje, prie Seimo, minint Sausio 13-ąją šalies valdžia atsitvėrė nuo paprastų žmonių.

Turbūt nuo šalies madų nusprendė neatsilikti ir mero Vytauto Simelio vadovaujama Radviliškio rajono savivaldybė, kuri praėjusią savaitę lankytojus pasitiko užsitvėrusi nerūdijančio plieno atitvarais. Jeigu turi specialų leidimą – būsi įleistas vidun, o jeigu neturi – belieka tikėtis, kad koks valdininkas malonės tave įsileisti.

Ši savivaldybės naujovė, mokesčių mokėtojams kainavusi daugiau nei 11 tūkstančių eurų, socialiniuose tinkluose sukėlė tikrą gyventojų pasipiktinimo audrą.

„Nu visai nudurnėjo“, – savo nuomonę Radviliškio rajono savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje išsakė viena moteris. „Visai „nušoko“ nuo proto! Košmaras!“, – pritarė ir kitas internautas.

„Jie ne kovido bijo, o žmonių. Pas juos pilnos kelnės iki juosmens“, – kandžių replikų negailėjo ponia Irena. „Greitai valdžia pradės bijoti savo šešėlio“, – jai antrino ir ponia Danutė.

„Čia kad nevaikščiotų visokie su skundais ir netrukdytų valdžiai kavutę gerti“, – metalinių atitvarų atsiradimą komentavo ponas Tomas.

Šmaikštų pasiūlymą atsitvėrusiai valdžiai pateikė ir pilietis Česlovas. „Žada šaulius ir savanorius apginkluoti, keli yra gana jau garbingo amžiaus, tad galės stovėti prie savivaldos durų, kaip tie rusų kareiviai prie mauzoliejaus. Atleiskit, bet kokius durnių kursus baigėte, valdininkai?“ – stebėjosi žmogus.

O kitas savivaldybės socialinio tinklo „Facebook“ paskyros lankytojas išsakė savo nuomonę, esą

rajone yra vienas „debilas“, kurio bijodama valdžia nusprendė vidun nebeįsileisti ir kitų rajono gyventojų.

Nežinome, ką omenyje turėjo šis radviliškietis, o jis pats to asmens konkrečiai irgi neįvardijo, bet jeigu tai tiesa, tai galbūt rajono valdžia galėjo rasti ir pigesnį būdą apsisaugoti nuo vieno žmogaus.

Turbūt ne veltui liaudies išmintis byloja, kad „nuo gyvulio – tvora, o nuo žmogaus – basliu“, tai reiškia, kad jau mūsų protėviai žinojo, jog tvora galima apsisaugoti tik nuo gyvulių, bet ne nuo piktavalių žmonių. Gaila, kad šios paprastos išminties pritrūko pagrindinei mūsų rajono „galvai“.