Vaikų globos namų uždarymas: Radviliškis žengs pirmąjį žingsnį

Aušra MIKŠIENĖ

Jau nuo 2020 metų visoje šalyje neliks vaikų globos namų – jų auklėtiniai, ne daugiau kaip po aštuonis, turės būti apgyvendinti atskirose šeimynose, kuriose ugdys savarankiškumą ir gyvens lyg įprasta šeima. Valstybės vizija – lyg ir patraukli, tačiau kaip ją paversti realybe? Į šį klausimą vis dar bando atsakyti ir Radviliškio rajono savivaldybė, praėjusių metų vasaros pabaigoje patvirtinusi perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams priemonių planą.

„Kaip suprantu, kelio atgal tikrai nėra ir lieka tik žengti pirmyn. Kai kurie miestai ir rajonai jau pradėjo įgyvendinti šias permainas, tačiau daugelis savivaldybių, kaip ir mes, vis dar lūkuriuoja, norėdamos aiškumo. Tačiau laukti tikrai nebėra ko – reikia imtis veiksmų ir ieškoti patalpų bendruomeniniams namams, kuriuose būtų apgyvendinti vaikai“, – šią savaitę vykusiame susitikime su Socialinės paramos, Vaiko teisių apsaugos skyrių bei „Nykštuko“ globos namų atstovais kalbėjo savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Margaitienė.

Ieškos tinkamų patalpų

Patalpų paieška – pirmas didelis žingsnis, kurį netrukus žengs Radviliškio rajono savivaldybė. Šiuo metu Radviliškio vaikų globos namuose „Nykštukas“ gyvena 45 vaikai, su kuriais dirba vienuolika socialinių darbuotojų ir 17 individualios priežiūros personalo darbuotojų.

„Tai reiškia, kad mums reikia mažiausiai penkių atskirų namų ar butų, kurie atitiktų reikalavimus, nes dabartinėse vaikų globos namų patalpose būtų teikiama tik trumpalaikė socialinė globa (iki trijų mėnesių, – aut. past.) aštuoniems vaikams, o kitose šeimynose taip pat galės gyventi daugiausiai aštuoni vaikai“, – kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėjas Darius Brazys.

Reikalavimai bendruomeniniams vaikų globos namams, kuriuose gyventų aštuoni vaikai ir ištisą parą slenkančiu grafiku dirbtų du socialiniai darbuotojai bei trys socialinio darbuotojo padėjėjai, ne tokie jau ir paprasti – bendras naudingas patalpų plotas turi siekti 112 kvadratinių metrų arba daugiau. Name arba bute turi būti įrengti keturi miegamieji, ne mažesni, negu 12 kvadratinių metrų ploto, virtuvė, drabužinė, bendras kambarys (valgomasis, žaidimo, bendravimo), skalbimo, džiovinimo ir lyginimo patalpa arba tam skirta vieta, dvi vonios ir tualeto patalpos ir vieta poilsiui bei rekreacijai.

„Tokie reikalavimai tikrai nėra paprasti. Savaime suprantama, tokių namų ar butų, kurie tiktų be jokių remontų, sunkiai rasime. Teks juos rekonstruoti, pritaikyti. Laukia nemenkos išlaidos, tačiau turime pradėti paiešką“, – sakė administracijos direktorė J. Margaitienė.

Jos teigimu, pagal rajono Tarybos patvirtintą perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų likusiems be tėvų globos vaikams priemonių planą, dar šiemet turi būti nupirkti du būstai. Jeigu atsiras pasiūlymų ir tinkamų variantų, neatmetama, kad jų gali būti įsigyta ar išnuomota ir daugiau. Jau artimiausiu metu bus paskelbta tiksli informacija, kokių patalpų ir kuriose vietovėse ieškos savivaldybė.

„Svarbiausias reikalavimas, kad šeimynos nebūtų įkurtos toje pačioje laiptinėje. Svarbi ir vietovė – netoliese turėtų būti ugdymo įstaigos. Žinoma, turi išlikti ir slaugytoja, prieinama psichologų pagalba, organizuojamas pavėžėjimas, apgalvotas ir maitinimas. Tų klausimų, kuriuos turime išspręsti, – išties nemažai“, – pridūrė D. Brazys.

Sunki finansinė našta

Kad vaikų globos namų uždarymas ir atskirų šeimynų įsteigimas taps nemenka našta Radviliškio rajono savivaldybei – neabejojama. Pagal pirminius paskaičiavimus, vieno vaiko išlaikymas per mėnesį gerokai pabrangs. Jeigu dabar vieno vaiko, gyvenančio „Nykštuko“ globos namuose, išlaikymas per mėnesį kainuoja 636 eurus, tai po reformos ši suma gerokai išaugs ir sieks 900 ar net 1000 eurų.

Suskaičiuota, kad vienų bendruomeninių globos namų darbuotojams išlaikyti per metus reikės apie 60 tūkstančių eurų, o namų išlaikymui reikalinga suma – apie 115 tūkstančių eurų (komunaliniai mokesčiai, ryšių paslaugos, transportas, kvalifikacijos kėlimas, kitos išlaidos, kaip lovos, patalynė, menkaverčių daiktų pirkimas ir panašiai).

„Iš tiesų, kiekvienas, pamatęs šiuos skaičius, neabejotinai sureaguos savaip, tačiau tai – valstybės politika, kurią mes privalome įgyvendinti. Kol kas apie finansavimą neturime jokių žinių, tad teks skirti iš biudžeto ir, prireikus, kai ko atsisakyti“, – sakė J. Margaitienė.

Skatins tapti globėjais

Dėl dažnai pažeidžiamų vaiko teisių Radviliškio rajono savivaldybėje nemažėja šeimų, patekusių į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Suskaičiuota, kad tūkstančiui rajono gyventojų teka 8 socialinės rizikos šeimos ir 17 jose augančių vaikų.

Dažniausiai šeimos į Vaiko teisių apsaugos specialistų akiratį patenka dėl girtavimo. Dar viena šeimos rizikos kategorija yra ir socialinių įgūdžių stoka. Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Larisos Paurienės teigimu, vien per pastarąją savaitę iš tėvų paimta penkiolika vaikų: „Skaičiai banguoja, tačiau išlieka daugmaž panašūs. Situacija iš tiesų negerėja. Šiandien rajone iš viso yra globojami 226 vaikai, iš kurių 158 gyvena šeimose“.

Nors pastarieji keleri metai buvo „vaisingi“ globėjų atžvilgiu, susitikime pabrėžta, kad vis dar būtina švietėjiška veikla – reikėtų, kad rajone atsirastų dar daugiau žmonių, norinčių atverti savo namų ir širdžių duris likimo nuskriaustiems vaikams.

Savaitraštis „Radviliškio naujienos“ jau rašė, kad 2018 metais pradėta centralizuoti Vaiko teisių apsaugos sistemą. Tai reiškia, kad Vaiko teisių apsaugos skyriai nuo liepos 1-osios bus pavaldūs nebe savivaldybėms, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Po reformos Vaiko teisių apsaugos skyriams liks kuruoti labiau teisinę pusę, o socialinės funkcijos bus perleistos kitiems. Mūsų rajone tai bus Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras, kuris, rajono Tarybos sprendimu, nuo šių metų pradėjo vykdyti papildomą Globos centro funkciją. „Jie ir turi globėjų paieškos funkciją. Naujų globėjų rengimas rajone – būtinas. Priešingu atveju, stebint vaikų paėmimo iš šeimų skaičius, situacija tikrai negerės“, – kalbėjo Socialinės paramos skyriaus vedėjas D. Brazys.

Tikisi, kad pasikeis pačių vaikų požiūris

Kad darbo daug, o neaiškumų – dar daugiau, pritarė ir susitikime dalyvavusi Vilma Tikuišienė, laikinai einanti „Nykštuko“ globos namų direktorės pareigas: „Ši sritis man nėra nauja, tačiau šias pareigas einu tik keletą mėnesių ir pataikiau tiesiai į permainų sūkurį. Žinoma, nėra lengva, tačiau stengiamės, dirbame, bandome semti kitų savivaldybių gerąją patirtį. Juk viskas – dėl vaikų“.

Paklausta, ar reikalingi tokie pokyčiai, nes ir dabar vaikai globos namuose gyvena atskirose suformuotose šeimynose, V. Tikuišienė sako įsitikinusi, kad pokyčiai turės naudą: „Tikimės, kad jie, gyvenami šeimynose ir, tarkime, mažame daržiuke užsiauginsiantys sau kokią morką ar bulvę, išmoks gyvenimo, norės ir ateityje savo namo, savo daržo, savo šeimos. Nes dabar, net ir pragyvenę dešimt metų vaikų globos namuose, jie sako, kad čia – „ne jų“, jie nesaugo turto, nes viskas – svetima. Tikimės, kad šeimos aplinka šį požiūrį pakeis“.