Lizdeikos gimnazijoje tęsiasi renginiai, skirti Gimtosios kalbos mėnesiui

Radviliškio Lizdeikos gimnazijoje tęsiasi renginių ciklas, skirtas Gimtosios kalbos mėnesiui. Praėjusią savaitę įvyko ketvirtų klasių gimnazistų susitikimas su Lietuvos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėju Kęstučiu Kaminsku ir Lietuvių kalbos instituto profesore, VU Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros dėstytoja Danguole Mikulėniene.

Susitikimo pradžioje K. Kaminskas akcentavo, kad kalba – gyvas organizmas, todėl jai skiriame visą savo gyvenimą. Lietuvių kalbos išlikimas, taisyklingas jos vartojimas, gimtosios kalbos ateitis priklauso nuo visų visuomenės narių. Pašnekovas pasidžiaugė, kad vis daugiau užsieniečių atvyksta į mūsų šalį turėdami tikslą pažinti mūsų šalies papročius, tradicijas bei aktyviai mokytis lietuvių kalbos.

Profesorė D. Mikulienienė įdomiai ir patraukliai pristatė savo parengtą mokslinę monografiją „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“, ji perskaitė pranešimą „Lituanistikos raida per šimtą metų ir tolesnės plėtros galimybės“.

Pristatytoje knygoje autorė tyrinėja lietuvių tarmėtyros pradžią, lietuvių tarmių skyrimą, aptaria ne tik visuotinai pripažintų, bet ir mažai žinomų lietuvių tarmių tyrėjų veiklą, išryškindama jų darbų istorinę vertę.

Savo pranešime profesorė akcentavo dialektologijos, kaip besiformuojančios kalbotyros šakos, tarptautiškumą. Pranešėja teigė, kad neseniai atrasti įvairūs dokumentai leido naujai pažvelgti į lietuvių dialektologiją, jos raidą, kalbininkų darbus.

Mokiniai susidomėję klausėsi pasakojimų apie Edisono aparato panaudojimą užrašinėjant tarmes, apie Mažosios Lietuvos lietuvninkų papročius ir tradicijas. Kalbant apie lietuvių kalbos statusą akcentuota, kad 1919-1940 metais lietuvių kalba tapo valstybės tautiniu pamatu, nes tuo laikotarpiu didžiausias dėmesys buvo skirtas švietimui, mokykloms ir kokybiškiems vadovėliams.

Profesorė apgailestavo, kad šių dienų valstybinė kalba tampa buitiniu dalyku, todėl būtina pradėti taikyti gimtosios kalbos, kaip ekologinės sistemos, apsaugos ideologiją ir valstybinės kalbos raidos tendencijas nagrinėti visos Europos kontekste.

Laima Verbickienė